Kalbant telefonu su asmeniu, prisistatančiu banko darbuotoju, būtina išlikti ypač budriems.

Sukčiai reguliariai apsimeta bankų darbuotojais, naudodami telefono numerio klastojimą (spoofingą), kad išviliotų duomenis ir pinigus. Ekspertai įspėja apie tipines frazes pokalbio metu – jei jas išgirstate, geriau iškart padėti ragelį, nes tai išduoda bandymą apgauti.

Kalbant telefonu su asmeniu, prisistatančiu banko darbuotoju, būtina išlikti ypač budriems. Sukčiai naudojasi technologijomis, dėl kurių jūsų telefono ekrane rodomas numeris, atrodantis lygiai taip pat, kaip oficiali banko linija. Tokių veiksmų tikslas – priversti auką atskleisti konfidencialius duomenis arba atlikti operacijas, po kurių pavagiami pinigai.

Sukčių veikimo schema ir įspėjamieji ženklai

Tipinė nusikaltėlių schema – sukelti nerimą dėl neva užblokuotos sąskaitos ar neteisėtos transakcijos. Charakteringi bruožai yra klausimai, kuriais prašoma patvirtinti duomenis, reikalavimai reaguoti nedelsiant arba siūlymai „skubiai apsaugoti“ lėšas. Ekspertai pabrėžia: bankai telefonu niekada neprašo nurodyti prisijungimo duomenų ar SMS kodų.

Sukčiai itin dažnai ragina pateikti:

Šios programos nėra naudojamos bendraujant su tikrais banko darbuotojais, o jų diegimas tokioje situacijoje gresia pinigų praradimu – tai programinė įranga, skirta visai kitiems tikslams. Norint išvengti rizikos, saugiausia yra ignoruoti prašymus perduoti bet kokius duomenis, nedelsiant nutraukti pokalbį ir patiems susisiekti su banku oficialiu numeriu. Paties kliento inicijuotas skambutis leidžia patikrinti, ar sąskaitai tikrai iškilo pavojus, ir užtikrina ryšį su tikru banko darbuotoju.

Svarbu atsiminti

Būtina suvokti, kad techninės sukčių galimybės leidžia jiems apsimesti realiais klientų aptarnavimo linijų numeriais. Todėl dar svarbiau laikytis riboto pasitikėjimo principo, net jei numeris ekrane atrodo patikimas. Dauguma bankų, kilus bet kokioms abejonėms, rekomenduoja tik asmeninį kontaktą.