„Lėlė“ keičiama į pragmatiką.

Kremliaus košmaras Budapešte: kodėl naujasis Vengrijos lyderis Peteris Magyaras siunčia V. Putiną „velniop“?

Vengrijos politinė padėtis pasiekė virimo temperatūrą. Kol interneto komentatoriai ir kai kurie apžvalgininkai šaukia apie „nuo vilko ant meškos“ scenarijų, tikrieji faktai rodo ką kita: Vladimiro Putino įtakos monolitui Budapešte ateina galas. Nors Peteris Magyaras (Péter Magyar) dažnai piešiamas kaip „dar vienas populistas“, realybė yra kur kas aštresnė – tai žmogus, kurio Maskva bijo labiau nei Briuselio biurokratų.

„Lėlė“ keičiama į pragmatiką: kodėl V. Putinas tyli?

Jei kas nors dar abejoja P. Magyaro kryptimi, užtenka pažiūrėti į Maskvos reakciją. Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas jau spėjo pareikšti, kad Rusija nesveikins P. Magyaro su pergale rinkimuose, o pačią Vengriją pavadino „nedraugiška šalimi“. Tai radikalus pokytis po dešimtmetį trukusio Viktoro Orbano ir V. Putino „flirto“.

V. Orbanas nebuvo tiesiog „pragmatiškas politikas“ – jis veikė kaip Kremliaus marionetė, vykdydama tiesioginius nurodymus blokuoti ne savo, o kitų šalių paramą Ukrainai. P. Magyaras šią grandinę nutraukia.

Penki mitai, kuriais maitinama visuomenė

Informacinėje erdvėje dabar sklando daugybė naratyvų, siekiančių sumenkinti P. Magyaro pergalę. Išanalizuokime juos:

• „Keičiame ylą į muilą“. Netiesa. Keičiame Kremliaus įrankį į proeuropietišką politiką. P. Magyaras nesiruošia būti Ukrainos „geriausiu draugu“ kaip E. Macronas, tačiau jis visiškai pritaria ES politikai. Tai reiškia: jokių blokuojamų sankcijų ir jokių trukdžių 90 mlrd. eurų paramos paketui;
• „Jis prorusiškas dėl derybų“. P. Magyaro citata apie derybas dažnai iškarpoma, bet pilnas kontekstas skamba taip: „Jei reikės, sėsimės prie stalo, bet draugais netapsime“. Net ir Volodymyras Zelenskis pripažįsta, kad derybos su V. Putinu tam tikrame etape bus neišvengiamos. Tai ne išdavystė, o geografinis realizmas;
• „Jis prieš ginklus Ukrainai“. Vengrija pati ginklų netieks – tai faktas. Tačiau P. Magyaras pažadėjo neblokuoti Europos ginklų tiekimo. Ukrainai to visiškai pakanka;
• „Nenori Ukrainos Europos Sąjungoje“. P. Magyaras kalba apie „paspartinto“ įstojimo stabdymą. Bet būkime atviri: Vokietija, Lenkija ir Italija taip pat supranta, kad kol vyksta karas, pilna narystė techniškai neįmanoma. Svarbiausia, kad P. Magyaras atidarys derybinius „klasterius“, kuriuos V. Orbanas laikė užrakintus;
• energetinė grandinė trūksta. V. Orbanas principingai pirko rusišką naftą, net kai turėjo galimybę ją gauti per Kroatiją. P. Magyaras ruošiasi diversifikacijai. Tai nėra procesas, įvyksiantis per naktį, bet politinė valia nusisukti nuo „Gazprom“ čiaupo pagaliau atsirado.

Galutinis nuosprendis

Ukrainai iš Vengrijos reikia tik trijų dalykų: neblokuoti sankcijų, neblokuoti ES paramos ir nedalyvauti kare Kremliaus pusėje. Peteris Magyaras atitinka visus šiuos kriterijus.

Geriausias to įrodymas? Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha jau atšaukė rekomendacijas piliečiams nesilankyti Vengrijoje. Korta išmušta – Budapeštas nustoja būti Rusijos „Trojos arkliu“ Europoje.

Svarbi pastaba: Kol vieni skaito antraštes, kiti stebi faktus. P. Magyaras nėra „šventasis“, bet jis yra politinis peilis, smingantis tiesiai į Kremliaus įtakos zoną Vidurio Europoje.