©www.eurekalert.org/Oregono universitetas/Kenji Sugioka
Trijų Jungtinių Valstijų universitetų mokslininkai ir mokslininkės atrado, kokia yra seniai norėto išsiaiškinti baltymo mutanto sas-7 funkcija – tai pirmasis ląstelės dalijimęsi veikti pradedantis baltymas.
©http://around.uoregon.edu/content/never-give-attitude-pays-research-uo-lab
Nors atrastas dar prieš 17 metų – tuo metu Oregono universitete dirbusios tyrėjos Danielle Hamill – sas-7 baltymas iki šiol buvo kažkas, ko vaidmuo ląstelėje nebuvo suprastas.
Kaip teigiama Oregono universiteto EurekAlert portale publikuotame pranešime, praėjusį mėnesį autorių publikuotas tyrimas parodė, jog sas-7 vaidmuo ląstelėje yra toks, jog šis baltymas atsakingas už centriolių – ląstelės dalijimąsi kontroliuojančių ląstelės struktūrų – dalijimąsi ir yra pirmas baltymas, dalyvaujantis šiame procese.
Centriolės – kaip ir ląstelės DNR – turi būti pasidalijusios, kad ląstelės dalijimosi procesas galėtų vykti. Sudarytos iš daugelio baltymų, ląstelės dalijimosi procesui prasidedant, jos pasidalija ir – iš iš pradžių buvusių dviejų – susidaro keturios, išsidėstančios apie abu iš naujųjų ląstelės branduolių ir – iš mikrovamzdelių – sudarančios pasidalijusias chromosomas viena nuo kitos atskirti turinčią mitozinę verpstę.
Tai, jog sas-7 dalyvauja šių organelių – centriolių – dalyboje, tyrėjų komanda atrado tirdama C-elegans – primityvią, modeliniu organizmu biologijoje neretai pasitelkiamą, apvaliąją kirmėlę. Vieno iš pagrindinių autorių, Bruce Bowerman, teigimu, šios kirmelės ląstelių sandara labai panaši į tą, kuri būdinga ir visiems kitiems gyvūnams gyvūnų karalystėje.
„Manome, jog į sas-7 panašus baltymas veikia ir žmogaus ląstelėse, bet jis dar nebuvo aptiktas“ – teigė kitas tyrimo bendraautorius, Kenji Sugioka.
Jei baltymas pažeidžiamas, ląstelei dalinantis nebegali pasidalinti centriolės – dėl to susiformuoja tik vieną polių turinti mitozinė verpstė ir chromosomos, kurių, po DNR pasidvigubinimo, yra po dvi, nebegali būti lygiai padalintos į abi naująsias ląsteles.
„Didžiausi biomedicininių tyrimų pasiekimai, vedantys į reikšmingus žmonių sveikatos pasikeitimus, paprastai yra fundamentalaus mokslo, kuriuo niekuomet neketinta pasiekti biomedicininių pasiekimų, rezultatas“ – teigė B. Bowermanas.
„Antibiotikai ir ankstyvieji vėžio gydymo būdai kilo iš fundamentalaus mokslo.“