Planetinis ūkas NGC 2899.

Į Saulę panašios žvaigždės gyvenimo pabaigoje nusimeta išorinius sluoksnius, suformuodamos planetinį ūką.

Nors medžiaga išmetama daugmaž vienodai visomis kryptimis, sąveika su aplinkinėmis dujomis suteikia ūkui netvarkingą formą, o netolygi medžiagos cheminė sudėtis bei jonizacijos lygis – skirtingas spalvas.

Ūkai „planetiniais“ pavadinti dėl to, kad pirmieji aptikti pavyzdžiai pro teleskopus atrodė panašūs į planetas, ypač Neptūną.