„HTC One X“: apžvalga (Video) (7)

Šie metai išmaniųjų telefonų istorijoje taps įsimintinais dėl to, kad pradėjo rastis įrenginiai su keturiais branduoliais. Telefonų, galingesnių už dar visai neatgyvenusius nešiojamuosius kompiuterius dabar galima gauti bemaž kiekvienoje elektronikos parduotuvėje ar ryšio operatoriaus salone. Ir vienas iš tokių įrenginių yra naujasis Taivanio bendrovės HTC flagmanas „One X“.

Kaip jau užsiminta, tai yra telefonas su keturių branduolių procesoriumi – pasirinktas „nVidia Tegra 3“ lustų rinkinys su 1,5 GHz spartos branduoliais (yra ir penktasis branduolys, kurio paskirtis – taupyti sunaudojamą energiją). Telefono darbinė atmintis yra 1 GB, o nuolatinės atminties talpa – 32 GB (iš jų naudotojui lieka 26 GB realios talpos). Atminties kortelės į telefoną įsidėti negalima, bet už tai įsigijus telefoną suteikiama galimybė dvejus metus nemokamai naudotis 25 GB „DropBox“ duomenų saugykla debesyse.

Ir nors techninės charakteristikos yra iš tiesų įspūdingos – tai yra trečias telefonas pasaulyje su keturių branduolių procesoriumi („LG Optimus 4X“ ir „Huawei Ascend D quad“ buvo pristatyti keliomis dienomis anksčiau) – HTC gaminys labiau išsiskiria kitose srityse.

Pirmoji – korpuso dizainas. Atrodytų, kas gi stebuklingo gali būti išmaniojo telefono dizaine? Juk viena pusė – beveik vien ekranas, o kitoje nei mygtukų pritaisysi, nei kokių gudrybių sugalvosi… O pasirodo galima sugalvoti ir kažką įdomaus. „One X“ telefoną saugo „unibody“ tipo korpusas – vientisas, be nuimamo dangtelio, vienintelė atskiriama dalis – ištraukiamas „microSIM“ kortelės lizdas (taip, papildomai atminties kortelei vietos nenumatyta).

Korpusas pagamintas iš tvirto polikarbonatinio plastiko: nors telefonas yra plonutis (8,9 mm storio), jis tikrai nesijaučia trapus. Be to, korpuso paviršius specialiai apdorotas taip, kad rankoje jaustųsi švelnus ir šiltas. Korpuso kairiame šone yra „microUSB“ jungtis, kuria telefoną galima jungti ir prie HD raiškos televizoriaus, dešiniame – garso reguliavimo mygtukai, viršuje – užrakinimo/atrakinimo mygtukas ir 3,5 mm lizdas. Iš galinės korpuso sienelės per maždaug milimetrą išsikišęs turbūt labiausiai akį traukiantis ir labiausiai išsiskiriantis visoje telefonų rinkoje dalykas – kameros objektyvas. „Akis“ yra iš tiesų didelė, didesnė nei bet kurio iki šiol matyto telefono – F 2.0 diafragma praleidžia kur kas daugiau šviesos nei kitų aukščiausio lygio išmaniųjų telefonų kameros (kiti gamintojai gali pasigirti tik F 2.4 diafragmomis, retas kuris – F2.2 diafragma), todėl nuotraukų kokybė puiki – jas galima lyginti su „iPhone 4S“ ir nežinia, kurios būtų kokybiškesnės. Kameros su „ImageSense“ technologija jutiklis - 8 MP raiškos.

Dar viena ypatinga kameros savybė – gebėjimas fotografuoti serijomis iki 99 kadrų, 4 kadrų per sekundę greičiu. Tiesa, paprastai kadrų būna mažiau – tiek, kiek užpildo telefono atmintį. Pasiruošimas fotografuoti šiuo telefonu trunka vos 0,7 s, o automatinis fokusavimas trunka 0,2 s. Gana įdomi nauja savybė – fotografavimas filmavimo metu (tiesa, tai nėra standartinis fotografavimas – tiesiog paimamas vienas iš filmuojant fiksuojamų kadrų).

Kitoje telefono pusėje – prabangus „Super IPS LCD 2“ ekranas, kurio įstrižainė yra 4,7 colio, o raiška – 720×1280 taškų. Vaizdas ekrane iš tiesų ryškus, nors spalvos sodrumu šiek tiek nusileidžia „Super AMOLED“ ekranams, kurie naudojami konkurentų gaminiuose, todėl lyginant vienodų objektų nuotraukas jos „Samsung Galaxy SII“ ekrane atrodo ryškesnės, o perkėlus į kompiuterį spalvos suvienodėja. Ekraną nuo įbrėžimų saugo „Corning Gorilla Glass“ apsauginis sluoksnis.

Jau iš ekrano dydžio galima suprasti, kad telefonas yra tikrai didelis – jo matmenys yra 134,4 x 69,9 x 8,9 mm, taigi, jis patogiai tinka didelei vyriškai rankai, tačiau vienos smulkios moteriškos rankos šiam telefonui valdyti tikriausiai nepakaks, o viena ranka telefoną laikyti ir kita ranka maigyti jo ekraną nėra labai patogu. Bet aparato svoris yra santykinai labai mažas – vos 130 gramų. Kaip ir reikia tikėtis iš telefono su keturių branduolių procesoriumi, visos programėlės ir nuotraukos jame tiesiog skraido, apie strigimą ar lėtą veikimą nėra nė užuominos. „HTC Sense“ vartotojo sąsajos modifikacija telefone veikia išties patogiai – dėl telefono greitumo jokių naudojamų programėlių išjunginėti nereikia, o įjungtų programėlių sąrašą galima išsikviesti specialiu žemiau ekrano įtaisytu mygtuku. Tai kažkiek primena itin patogų „Nokia N9“ paleistų programų valdymą. Atskiro paminėjimo vertas ir telefono garso atkūrimo gebėjimas – telefone yra „Beats Audio“ priedas, padedantis pagerinti muzikos skambėjimą (net su paprastomis ausinėmis muzikalumu visiškai nepasižyminčiam žmogui skambėjimas su įjungtu ir išjungtu „Audio Beats“ skiriasi tarsi diena ir naktis).

Na, bet idealių daiktų nebūna – nors „One X“ trūkumų nėra daug, bet jų yra. Ir pagrindinis – akivaizdžiai juntamas kaitimas šiek tiek aukščiau vidurinės ekrano dalies jau praėjus maždaug 5 minutėms nepertraukiamo nesudėtingo žaidimo. O kaitimas, kaip žinia, yra ir aktyvaus akumuliatoriaus energijos naudojimo požymis. Tiesa, neatmestina ir tai, kad kaitimas yra labiau žaidimo, o ne telefono trūkumas (bandytas „Dream Heights“ žaidimas).

Telefono akumuliatorius – 1800 mAh talpos, jo nepertraukiamo veikimo trukmė neišskirtinė – kroviklio laidą į telefoną teko kišti kiekvieną vakarą, bet vakarop baimės, kad telefonas jau greitai išsikraus, nebūdavo.

Telefono kaina ryšio operatorių salonuose – apie 2100 litų.

Toliau – nuotraukos, užfiksuotos naudojant „HTC One X“ fotokamerą.