©TSGT KEVIN J. GRUENWALD, USAF, Atvira licencija
Žmonės jo bijo.
Tarp plataus amerikietiškų kovinių lėktuvų asortimento – nuo legendinio F-14 „Tomcat“ iki naujausio F-35 „Lightning II“ – nerasite naikintuvų su žymėjimais F-13 ar F-17. Jų nebuvimas, kuris jau seniai sukėlė gandus, iš tikrųjų turi gana logiškų (ir net mistiškų) paaiškinimų, rašo „Slashgear“.
Aštuntajame dešimtmetyje „Northrop“ sukūrė naikintuvą YF-17 „Cobra“, kuris dalyvavo JAV oro pajėgų lengvojo naikintuvo konkurse. Tačiau šį konkursą laimėjo „General Dynamics“ su savo YF-16, kuris tapo garsiuoju F-16 „Fighting Falcon“.
Tačiau YF-17 istorijoje neliko be tęsinio. JAV karinis jūrų laivynas susidomėjo projektu ir pritaikė jį lėktuvnešių aviacijai – taip atsirado F/A-18 „Hornet“ ir „Super Hornet“ – vieni sėkmingiausių mūsų laikų naikintuvų. Taigi, F-17 kaip serijinės gamybos modelis neatsirado, nors iš tikrųjų jis tapo F-18 pagrindu.
Kalbant apie F-13, paaiškinimas yra mažiau techninis, bet gana dažnas karo istorijoje – prietaras. Vadinamoji skaičiaus 13 baimė – triskaidekafobija – turi gilias šaknis net oficialiose žymėjimo sistemose. Nė vienas JAV oro pajėgų kovinis lėktuvas negavo tokio indekso.
Be to, skaičius „13“ istorijoje jau pasirodė – vokiškasis „Junkers F13“ (pirmasis metalinis keleivinis lėktuvas 1919 m.). Tačiau tai labiau istorinis sutapimas nei priežastis.
Įdomu tai, kad panašiai nepastebėtas buvo ir F-19. „Northrop“ iš karto pasirinko F-20 „Tigershark“, vengdama numerio, kuris galėtų būti panašus į sovietinius MiG (MiG-19, MiG-21 ir kt.). Iki šiol F-19 išlieka legendų šaltiniu ir netgi įkvėpė meninius „nematomųjų“ vaizdavimus devintajame dešimtmetyje.
Amerikiečių naikintuvų pavadinimų istorija liečia ne tik technologijas, bet ir konkurenciją, politiką ir šiek tiek prietarų.
