©Alvesgaspar, CC BY-SA 3.0
Kas trina rankas?
Kol pasaulis stebi liepsnojantį Artimųjų Rytų konfliktą ir uždarytą Ormūzo sąsiaurį, ekonomistai skelbia šiurpų verdiktą: viena galingiausių planetos ekonomikų oficialiai tapo didžiausia šio dešimtmečio „luzere“. Tai, kas dar prieš kelerius metus atrodė kaip stabilumo pavyzdys, šiandien virsta pramoninių kapinynu.
Pasaulinė energetikos rinka 2026-aisiais išgyvena „tobulą audrą“. Tarptautinės energetikos agentūros (IEA) vadovas Fatihas Birolis dabartinę situaciją vadina „didžiausia grėsme energetiniam saugumui istorijoje“, kurioje persipina net trijų krizių padariniai. Tačiau kas nukentėjo labiausiai?
Vokietijos saulėlydis: nuo Europos variklio iki „laggardo“
Nors Lietuva ir kitos Baltijos šalys pajuto kainų šuolius, būtent Vokietija įvardijama kaip didžiausia energetinio šoko auka tarp išsivysčiusių šalių.
- Pramonės agonija. Dešimtmečius klestėjusi pigių Rusijos išteklių dėka, Vokietijos pramonė patiria „struktūrinį paklausos sunaikinimą“. Energijai imlios gamyklos ne tik stabdo darbus, bet ir visam laikui keliasi iš šalies.
- Ekonominis nuosmukis. Vokietija tapo prasčiausiai veikiančia didžiąja ekonomika pasaulyje. Kol kiti regionai rodo augimo ženklus, Berlynas balansuoja ties techninės recesijos riba.
- Efektyvumo mitas sudužo. Ekspertai pastebi, kad Vokietijos energetikos politika, kuria anksčiau žavėjosi visas pasaulis, šiandien tapo perspėjimu kitiems – per didelė priklausomybė nuo vieno tiekėjo ir neapgalvota žalioji transformacija smogė bumerangu.
Skurdžiausios šalys: kova už išlikimą
Jei Vokietija praranda turtus, tai besivystančios šalys praranda galimybę tiesiog išgyventi. Naujausioje „The Economist“ analizėje pabrėžiama, kad Pakistanas, Šri Lanka ir Nepalas yra ant humanitarinės katastrofos slenksčio. Šiose šalyse dėl kuro trūkumo uždaromos mokyklos, ribojamas elektros tiekimas net ligoninėms, o žmonės valandų valandas stovi eilėse prie dujų balionų.
Kas trina rankas?
Paradoksalu, bet kol Europa ir skurdieji regionai skaičiuoja nuostolius, kiti pildo kišenes. Didžiausiais krizės laimėtojais įvardijamos šalys, turinčios alternatyvių išteklių už Artimųjų Rytų ribų: JAV, Kanada, Brazilija ir Norvegija. Taip pat ironiška, bet dėl šoktelėjusių kainų įspūdingus pelnus vėl skaičiuoja ir Rusija, kurios biudžetą pildo brangstanti nafta.
Pasaulio ekonomika 2026-aisiais nebebus tokia pati. Ar Vokietija sugebės atsitiesti, ar „Europos lokomotyvas“ taps tik muziejiniu eksponatu?
