©Stop kadras
Lietuva privalo ruoštis naujai realybei, nes tropiniai karščiai ir ekstremalūs hidrologiniai reiškiniai tampa kasdienybe, o ne išimtimi.
Europa oficialiai dega. Vokietijos transliuotojas „Deutsche Welle“ praneša apie žemyną užklupusias sunkiai suvokiamo masto, rekordines karščio bangas. Londone termometro stulpeliai jau dabar šovė iki beveik 35 °C padalos – tai karščiausia gegužė JK sostinėje per pastaruosius 80 metų. Tačiau tai tik ledkalnio viršūnė. Mokslininkai perspėja, kad planetos laukia katastrofiškas atšilimo ciklas, kuris praeityje jau nusinešė dešimtis milijonų gyvybių.
Istorijos košmaras grįžta: grėsmė maisto tiekimui
Klimatologai primena kraupią tiesą – prieš 150 metų Žemę sukrėtė panašus reiškinys. XIX amžiuje galingas „El Niño“ fenomenas sukėlė visuotinę klimato kaitą, kuri visiškai nuniokojo pasėlius keliuose žemynuose ir lėmė masinį badą.
Šiandien situacija dar pavojingesnė. Vašingtono valstijos universiteto docentė Deepti Singh įspėja, kad istorija linkusi kartotis su dviguba jėga: „Gali pasikartoti vienalaikės daugiametės sausros, panašios į tas, kurios buvo 1870-aisiais. Padėtis pasikeitė tuo, kad mūsų atmosfera ir vandenynai yra gerokai šiltesni nei XIX amžiuje, o tai reiškia, kad susiję ekstremalūs reiškiniai gali būti dar sunkesni.“ Pasauliniam aprūpinimui maistu iškilo reali, egzistencinė grėsmė.
Kas laukia Lietuvos? Tropinis scenarijus jau čia
Lietuva nebėra saugi vėsios šiaurės oazė – globalūs procesai šalį pasiekia žaibiškai. Sinoptikų ir klimatologų duomenys rodo, kad mūsų regionas šyla net greičiau už pasaulinį vidurkį. Štai kas laukia Lietuvos artimiausiu metu:
- Tropinės naktys ir svilinantis karštis. Dienos metu temperatūra vis dažniau viršys 30–35 °C, o naktimis nenukris žemiau 20 °C, kas taps milžinišku išbandymu gyventojų sveikatai;
- Katastrofiškos sausros. Vidurio ir Pietų Lietuvos ūkininkai jau dabar susiduria su hidrologine sausra. Džiūstantys pasėliai šalyje lems drastišką maisto produktų brangimą;
- Superaudros ir uraganai. Karštis atmosferoje kaupia milžinišką energiją. Prognozuojama, kad po ramių, tvankių dienų Lietuvą niokos ekstremalūs reiškiniai – pražūtingos krušos, škvalai ir vietiniai tornadai.
- Vandens telkinių nusekimas. Didžiosios šalies upės – Nemunas ir Neris – gali pasiekti kritinį nusekimo lygį, o tai sukelia ekologinę katastrofą žuvims ir paralyžiuoja laivybą.
Lietuva privalo ruoštis naujai realybei, nes tropiniai karščiai ir ekstremalūs hidrologiniai reiškiniai tampa kasdienybe, o ne išimtimi.
