Europos Komisija pasiūlė priemonių, padėsiančių geriau taikyti ES teisės aktus dėl piliečių teisės dirbti kitoje valstybėje narėje ir sykiu sudarančių galimybę lengviau naudotis šiomis teisėmis praktiškai. Šiuo metu nuolat kyla problemų dėl to, kad viešojo ir privataus sektoriaus darbdaviai nepakankamai gerai žino ES taisykles nepriklausomai nuo to, ar nacionalinės teisės aktai atitinka jų reikalavimus, ar ne.

Šis nepakankamas teisės aktų išmanymas ar supratimas yra pagrindinė diskriminacijos dėl pilietybės priežastis. Piliečiai irgi teigia, kad susidūrę su problemomis dėl teisės į laisvą judėjimą jie nežino, į ką priimančioje valstybėje narėje turėtų kreiptis. Pasiūlyme pateikiami praktiniai sprendimai, kuriais siekiama įveikti šias kliūtis ir padėti užkirsti kelią darbuotojų diskriminacijai dėl pilietybės.

Už užimtumą, socialinius reikalus ir įtrauktį atsakingas Komisijos narys László Andoras sakė: „Laisvas darbuotojų judėjimas yra pagrindinis ES bendrosios rinkos principas. Šiuo metu nedarbo lygis vienose valstybėse narėse yra gerokai didesnis negu kitose, tad juo svarbiau sudaryti palankesnes sąlygas tiems, kurie norėtų dirbti kitoje valstybėje narėje. Darbo jėgos judumas yra naudingas visiems – ir valstybių narių ekonomikai, ir patiems darbuotojams. Šis pasiūlymas padės darbuotojams įveikti kliūtis, susijusias su darbu kitoje ES valstybėje.“

Jei Europos Parlamentas ir Taryba pritars šiam pasiūlymui, jis padės užtikrinti veiksmingą esamų teisės aktų taikymą praktikoje. Valstybės narės privalės:

Pagrindiniai faktai

Šiuo metu kitoje valstybėje narėje dirba ir gyvena 3 proc. ES darbo jėgos arba 9,5 mln. žmonių. Dar 1,2 mln. žmonių gyvena vienoje ES valstybėje, o dirba kitoje. Tačiau žmonėms, norintiems dirbti kitoje valstybėje, dažnai nepakanka apsaugos ir informacijos priimančioje valstybėje narėje; jiems gali būti sunkiau gauti darbą, pasinaudoti socialinėmis lengvatomis ar esamomis darbo sąlygomis. 2011 m. rugsėjo mėn. „Eurobarometro" apklausos duomenimis, 15 proc. ES piliečių negalvoja apie darbą kitoje valstybėje narėje, nes jiems atrodo, kad tam esama per daug kliūčių. Kliūtimis laikoma:

Šios kliūtys ne tik veikia profesinį ir asmeninį konkrečių asmenų gyvenimą, bet ir daro neigiamą poveikį jų integracijai į priimančiosios šalies darbo rinką bei visuomenę.

ES piliečių teisė dirbti kitoje valstybėje narėje, išdėstyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 45 straipsnyje, aprėpia bet kokios diskriminacijos dėl pilietybės įdarbinimo, darbo užmokesčio ir kitų darbo ir užimtumo sąlygų atžvilgiu panaikinimą. Reglamente (ES) Nr. 492/2011 išsamiai išdėstytos teisės, susijusios su laisvu darbuotojų judėjimu, ir apibrėžiamos konkrečios sritys, kuriose draudžiama diskriminacija dėl pilietybės, o ypač:

Ir SESV 45 straipsnis, ir Reglamentas (ES) Nr. 492/2011 yra tiesiogiai taikomi valstybėse narėse, tačiau naujuoju pasiūlymu siekiama pagerinti ir įtvirtinti jų praktinį taikymą. Pasiūlyme tam tikslui numatyta sukurti tinkamų nuostatų, priemonių ir kontrolės mechanizmų, reikalingų siekiant geriau ir vienodžiau praktiškai įgyvendinti ir vykdyti ES teisės aktais darbuotojams ir jų šeimos nariams, kurie naudojasi laisvo judėjimo teise, suteikiamas teises. Nepriklausomai nuo šio pasiūlymo Komisija, būdama Sutarties sergėtoja, prireikus toliau tęs pažeidimų nagrinėjimo procedūras prieš valstybes nares tais atvejais, kai nacionaliniai teisės aktai neatitiks Sutarties ir Reglamento nuostatų.

Darbuotojų judrumas ES yra naudingas ne tik patiems darbuotojams, bet ir valstybių narių ekonomikai. Jis naudingas priimančiosioms šalims, nes sudaro galimybę bendrovėms užpildyti tuščias darbo vietas – nėra duomenų, kad darbuotojai migrantai atima darbą iš priimančiosios šalies darbuotojų, – ir gaminti prekes bei teikti paslaugas, kurių jos kitaip nepajėgtų parūpinti. Jis naudingas migrantų kilmės šalims, nes suteikia galimybę darbuotojams, kitaip rasiantiems mažiau galimybių dirbti, susirasti darbą ir užtikrinti namie gyvenančių šeimos narių paramą bei įgyti įgūdžių ir patirties, kurių kitaip nebūtų progos įgyti. Darbuotojams migrantams grįžus į kilmės šalį, įgyta patirtis jiems būna naudinga.

Pavyzdžiui, 2011 m. atlikti aštuonių naujų valstybių narių (Čekijos, Estijos, Vengrijos, Lietuvos, Latvijos, Lenkijos, Slovėnijos ir Slovakijos) migracijos tyrimai rodo, kad 2004–2009 m. iš šių aštuonių valstybių narių atvykusių darbuotojų migrantų dėka Airijos BVP išaugo 3 proc., o JK – 1,2 proc.