©Raysonho @ Open Grid Scheduler/Grid Engine, CC BY-SA 3.0
Keisis kiekvieno lietuvio kasdienybė.
Europos Komisija metė kortas ant stalo: dėl prasidėjusio karo Irane energetinė krizė pasiekė lūžio tašką. Eurokomisaras Danas Jørgensenas rėžė tiesiai – net ir sustojus kulkoms, kelio atgal į senąjį, patogų gyvenimą nebėra. Ruoškitės: jūsų automobilis, darbas ir net laisvalaikis bus griežtai ribojami.
„Situacija yra kritinė. Grįžti prie normalaus gyvenimo bus neįmanoma“, – leidiniui „Politico“ pareiškė energetikos eurokomisaras. Tai nebe gąsdinimai, o nauja realybė, kurią diktuoja liepsnojantys Artimieji Rytai.
Kuras – tik išrinktiesiems?
Didžiausias smūgis tenka transporto sektoriui. Dyzelinas ir aviacinis kuras tampa deficitinėmis prekėmis, o Vidurio Europoje jau fiksuojami pirmieji limitai degalinėse. Tačiau tai tik ledkalnio viršūnė. Briuselis pateikė „rekomendacijų“ paketą, kuris labiau primena karo meto nurodymus:
- biurai tampa prabanga. Kas gali, privalo likti prie ekranų namuose, kad nebūtų deginami brangūs degalai kelionėms;
- pamirškite lėkimą magistralėmis. Mažesnis greitis – mažesnės sąnaudos, o tai dabar yra išgyvenimo klausimas;
- viešasis transportas ir „Carsharing“. Asmeninis automobilis tampa „liaudies priešu“. Raginama masiškai persėsti į autobusus arba dalintis viena transporto priemone su kaimynais;
- ekovairavimo egzaminas. Kiekvienas lašas skaičiuojamas, tad agresyvus vairavimo stilius bus ne tik neetiškas, bet ir finansiškai pražūtingas.
Ateitis – be naftos grandinių
D. Jørgensenas pabrėžia, kad vienintelis kelias išvengti visiško kolapso – brutaliai greitas perėjimas prie atsinaujinančių energijos šaltinių. Europa priversta nutraukti bet kokią priklausomybę nuo išorinių tiekėjų, kol energetinis badas neparalyžiavo žemyno.
Ekspertai įspėja: karo Irane aidai Lietuvos degalinėse ir sąskaitose bus jaučiami dar ne vienerius metus. Ar esame pasiruošę gyventi „taupymo režimu“, kurį diktuoja ne noras saugoti gamtą, o elementarus išteklių stygius?
