Ekologiškos akmens anglys - mitas

Iš visų iškastinio kuro rūšių akmens anglys yra nešvariausios. Per metus jų sudeginama 8 mlrd. tonų ir dėl to susiduriama su vis sunkesnėmis pasekmėmis. Žemės atmosferoje toks

CO₂ kiekis, koks yra dabar, buvo prieš 800 tūkst. metų, o anglys išskiria 39 proc. visame pasaulyje išmetamo anglies dioksido. Nuo 1950 m. iki 2010 m. vienam pasaulio gyventojui tenkanti tarša išaugo 108 proc. Tai skaičiai, kurie drastiškai prisideda prie šiltėjančio klimato ir, be abejo, žmonių mirčių. Planetos gyventojų aktyviai naudojamos akmens anglies daroma žala ir jos mažinimo būdai aptariami žurnalo „National Geographic Lietuva“ balandžio mėnesio numeryje. „2012 m. deginant iškastinį kurą visame pasaulyje į atmosferą pateko kaip niekada daug – 34,5 mlrd. tonų – anglies dioksido. Labiausiai prie šios taršos prisidėjo anglys. Pastaruoju metu pigios gamtinės dujos JAV sumažino anglių poreikį, bet visur kitur, ypač Kinijoje, paklausa sparčiai auga. Per kitus du dešimtmečius keli šimtai milijonų žmonių visame pasaulyje pirmą kartą prisijungs prie elektros tiekimo tinklų. Jei dabartinės tendencijos tęsis, daugelis šių naujųjų vartotojų vartos anglių gaminamą elektrą. Net didžiausios pastangos pereiti prie alternatyvių energijos šaltinių ir tausoti gamtą negali pakeisti anglių – bent jau ne artimiausiu metu“, – rašo ne vieną apdovanojimą už straipsnius apie aplinką laimėjusi autorė Michelle Mijhuis.

Norint, kad iki XIX a. pasiekta klimato atšilimo riba nepadidėtų daugiau kaip 2⁰C ir nebūtų patirta pavojingų šios kaitos padarinių, mokslininkų skaičiavimais, į atmosferą galima išmesti iki trilijono tonų anglies CO₂ pavidalu. Iki 2012 m. vykdydama įvairią veiklą žmonija jau išmetė 545 mlrd. tonų. Jei įpročiai išliks tokie pat, trilijono tonų riba bus peržengta 2040 m. Kaip sparčiai tirpsta Arkties ledynai, kaip aukštai kyla jūros lygis, kokios nepakeliamos bus karščio bangos – visi šie nežinomieji priklauso nuo pasaulio valstybių, ypač JAV ir Kinijos, požiūrio į anglis. „Ekonomistų kalba, anglys neatsiejamos nuo daugybės „eksternalitetų“ – visuomenei tenkančių neigiamų padarinių. Iš visų mums prieinamų energijos šaltinių anglys yra nešvariausios ir pavojingiausios, bet taip pat, įvairiais skaičiavimais, pigiausios, todėl mes nuo jų priklausome. Taigi, šiandien svarbiausias klausimas yra ne tas, ar anglys gali būti „švarios“? Ne, negali. O tai, ar anglys kada nors gali būti tokios švarios, kad išvengtume ne tik vietinių katastrofų, bet ir esminių pasaulio klimato pokyčių“, – balandžio mėnesio numeryje klausia M. Mijhuis.

Visų pirma, pati visuomenė turi stengtis pereiti prie atsinaujinančiosios energijos ir kuo efektyviau ją vartoti. Antra, ką daryti su kenksmingu anglies dioksidu, turi spręsti didieji akmens anglies naudotojai, tarp kurių yra elektrinės. JAV jėgainė „Mountaineer“ tapo pirmąja pasaulyje anglimis kūrenama elektrine rinkusia anglies dioksidą ir jį saugojusia. Prie 6-7 mln. tonų anglies dioksido kasmet išmetančios elektrinės buvo sukonstruota papildoma įranga, kuri padėdavo surinkti CO₂, jį suslėgti ir įšvirkšti į požeminį akytą smiltainio darinį. Nors tokiu būdu pavyko surinkti tik palyginti nedidelę dalį jėgainės išmetamų kenksmingų dujų, sistema pasiteisino. „Mountaineer“ inžinieriai išsiaiškino, kad bet kuriame anglies dioksido rinkimo ir saugojimo projekte brangiausia – rinkti dujas. Šioje jėgainėje CO₂ sugėrimo sistema buvo 10 aukštų daugiabučio pastato dydžio ir užėmė 5,6 hektaro plotą, bet galėjo surinkti tik mažytę elektrinės išmetamos anglies dalį. Kad sugėriklis išleistų CO₂, jis būdavo įkaitinamas, o vėliau dujas tekdavo smarkiai suslėgti. Visiems šiems veiksmams reikia daug energijos, todėl susidaro vadinamasis „parazitinis krūvis“, galintis suryti iki 30 proc. visos energijos, kurią pagamina anglimis kūrenama elektrinė, pageidaujanti surinkti visą savo išmetamą anglį“, – aiškina M. Mijhuis.

Nors elektrinių išskiriamo anglies dioksido klausimas itin opus, nes šios tiesiog neturi jokių paskatų jį rinkti, į minėtą anglies dioksido rinkimo ir saugojimo būdą JAV jau investavo 6,5 mlrd. JAV dolerių ir juo ne vieną dešimtmetį sėkmingai naudojasi naftos bendrovės. Jos švirkščia suslėgtą anglies dioksidą į tuščius naftos telkinius, siekdamos paviršiun iškelti naftos likučius. Tona CO₂ telkinio uolienoje ištirpdo 2-3 barelius naftos. Tada dujos grąžinamos į saugyklą, kur ir pasilieka beveik 1,5 km gelmėje po nelaidžiais skalūnų ir druskos sluoksniais. Dėl šios praktikos Kanadoje esanti Didžiųjų Lygumų dalis tapo viena didžiausių pasaulyje požeminių anglies saugyklų.

Apie akmens anglis kalba skaičiai:

• Iš anglių gaunama 40 proc. visos pasaulio elektros energijos.
• Nuo 2000 m. iki 2011 m. pasaulinis anglių suvartojimas ūgtelėjo 54 proc. 
  
• 2011 m. vienas asmuo per dieną suvartojo vidutiniškai 2,9 kg anglių.
• 21 proc. anglies dvideginio, išskiriamo naudojant iškastinį kurą, susidaro degant gamtinėms dujoms, 35 proc. – išskiria nafta, iš kurios visų pirma gaminami įvairūs degalai transporto priemonėms, 44 proc. išskiriami degant anglims, iš kurių daugiausiai gaminama elektra.
• Visos anglimis kūrenamos JAV elektrinės kasmet išmeta 1,5 mlrd. tonų CO₂.
• 1952 m. Londoną užklojo tirštas dėl deginamų anglų susidaręs rūkas. Jis sukėlė kvėpavimo takų sutrikimų epidemiją ir per vėlesnius mėnesius nusinešė 12 tūkst. gyvybių.
• Manoma, kad Kinijoje dėl užteršto oro kasmet miršta 1,2 mln. gyventojų.