Futuristinis technologijų stebuklas, tačiau kritikai jį vadina didžiausia Ponzi schema.

Kol pasaulis stebi kosmoso lenktynes, Egipto dykumoje kyla kai kas ne mažiau ambicingo ir pavojingo. Tai nebe faraonų kapavietė, o ištisas miestas-valstybė, turintis pakeisti Kairą. Tačiau kritikai jau dabar šį projektą krikštija didžiausia istorijoje „finansine piramide“, kuri gali nusitempti visą šalį į dugną.

Egipto prezidentas Abdel Fattah al-Sisi metė iššūkį pačiai gamtai ir logikai. 45 kilometrai į rytus nuo perpildyto Kairo kyla Naujoji administracinė sostinė (angl. New Administrative Capital, NAC), kurios plotas – 700 kvadratinių kilometrų (beveik septynis kartus didesnis už Paryžių). Šis futuristinis megapolis turėtų tapti naujuoju šalies smegenų centru, tačiau už blizgančių dangoraižių slepiasi šiurpios skaičių eilutės.

Išmanusis rojus vidury dykumos

Projektas pristatomas kaip ateities technologijų viršūnė. Čia nebus vietos Kairo chaosui – viską valdys dirbtinis intelektas ir tūkstančiai kamerų:

• „Išmanusis miestas“. NAC bus įdiegta 6 000 stebėjimo kamerų tinklas, sekantis kiekvieną judesį;
• čia jau stovi „Iconic Tower“ – aukščiausias dangoraižis Afrikoje, o naujasis oro uostas planuojamas didesnis net už Londono Hitrou;
• žalioji energija. Mieste numatyta 91 kvadratinio kilometro ploto saulės jėgainių ferma, turinti aprūpinti energija 6,5 milijono būsimų gyventojų.

Finansinė „piramidės schema“?

Tačiau technologinis spindesys turi savo kainą, kurią daugelis vadina nepakeliama. Projekto sąmata siekia 58 milijardus dolerių, o šalis skęsta skoluose. Kritikai teigia, kad tai milžiniškas „burbulas“:

• Egipto užsienio skola pasiekė rekordinius 163 milijardus dolerių. Vien 2026 m. šalis turės grąžinti apie 28 mlrd. dolerių, kol statyboms vis dar reikia milijardų;
• miestas tik turtingiesiems. Nors valdžia žada vietas „jauniems specialistams“, realybė kitokia. Vidutinis dviejų kambarių butas naujojoje sostinėje kainuoja apie 50 000 JAV dolerių, kai metinis Egipto BVP vienam gyventojui nesiekia nė 3 000 dolerių.

Prezidentas al-Sisi tvirtina, kad „valstybė nemoka nė cento“, o projektas finansuojamas iš žemės pardavimo investuotojams. Tačiau opozicija atkerta: žemė parduodama kariuomenės valdomoms įmonėms, o lėšos galiausiai vis tiek pumpuojamos iš biudžeto.

Ar pavyks išvengti kracho?

2026-ieji Egiptui yra lūžio metai. Planuojama, kad šiemet miestas pereis iš statybų fazės į pilną eksploataciją. Vyriausybė jau pateikė įstatymo projektą, kuriuo Naujoji sostinė būtų pavadinta Memfiu ir gautų specialų provincijos statusą.

Ar tai bus naujas civilizacijos švyturys, ar paminklas politinei arogancijai, kuris paliks egiptiečius su tuščiomis kišenėmis? Vienas aišku – ši „dykumos piramidė“ yra brangiausias visų laikų eksperimentas, kurio klaidoms vietos tiesiog neliko.