IPSAM

Auksinis narvas be lietaus, bet su taisyklėmis.

Dar vakar jie maudėsi prabangoje, o šiandien jų prabangūs „Tesla“ ir „Porsche“ automobiliai dūla oro uosto aikštelėse su paliktais rakteliais užvedimo spynelėse. Gyvenimas Dubajuje anksčiau buvo toks palaimingas, koks tik gali būti „baltųjų apykaklių“ svajonėse: geriausios privačios mokyklos, saulėti paplūdimiai ir nuliniai mokesčiai, leidę vakarų bankininkams bičiuliautis su Rusijos oligarchais ar Kinijos kriptomilijonieriais.

Tačiau pasaka baigėsi. Kas privertė sėkmės džentelmenus bėgti iš dykumos megapolio ir kur jie atsiduria dabar?

Auksinis narvas be lietaus, bet su taisyklėmis

Emigrantus į Jungtinius Arabų Emyratus (JAE) viliojo utopinė vizija: jokių pajamų mokesčių, jokių finansinių patikrinimų ir amžina vasara, kur vienintelis rūpestis – ar pakankamas tavo kremo nuo saulės SPF faktorius. Tai buvo vieta, kurioje globalus elitas galėjo ignoruoti geopolitines įtampas.

Tačiau Dubajus turi tamsiąją pusę, apie kurią „Instagram“ influenceriai nutyli. Tai miestas-servisas. Jei prarandi darbą ar tavo verslas stringa, tavo buvimas čia akimirksniu tampa nelegalus. Griežti skolos įstatymai ir drakoniškos baudos priverčia emigrantus rinktis ne restruktūrizavimą, o naktinį skrydį į vieną pusę.

Kur jie bėga? Naujosios emigrantų mekos

Pabėgėliai iš Dubajaus negrįžta į lietingą Londoną ar pilką Vilnių. Jie ieško naujų „pažadėtųjų žemių“, kurios siūlo panašią laisvę, bet mažiau „dirbtinio“ spaudimo:

Rijadas (Saudo Arabija). Ironiška, bet kaimyninė karalystė dabar siūlo milžiniškus atlyginimus ir bando nukopijuoti Dubajaus sėkmę, tik su dar didesnėmis investicijomis į technologijas ir infrastruktūrą;
Balio sala ir Tailandas. Skaitmeniniai klajokliai ir kripto-investuotojai renkasi tropikus, kur pragyvenimo išlaidos dešimt kartų mažesnės, o interneto greitis – toks pat;
Portugalija ir Kipras. Europos Sąjungos vartai tiems, kurie pasiilgo teisinio saugumo, bet vis dar nekenčia mokesčių.

Ar jie kada nors sugrįš?

Atsakymas trumpas – ne. Dubajus daugeliui tapo „vienkartinio naudojimo“ miestu. Tai stotelė karjeroje, o ne namai. Kai technologijų burbulas ir nekilnojamojo turto kainos pasiekė stratosferą, net ir didžiausi optimistai suprato: gyventi mieste, kuriame viskas – nuo vandens iki sniego slidinėjimo trasose – yra dirbtina, ilgainiui tampa per brangu ne tik finansiškai, bet ir emociškai.