Rusija pateikė Ukrainai dviejų mėnesių ultimatumą.

Rusija pateikė Ukrainai dviejų mėnesių ultimatumą savanoriškai pasitraukti iš Donbaso, grasindama dar griežtesnėmis taikos sąlygomis. Apie šį Kremliaus spaudimą, perduotą per JAV pusę, pranešė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Tačiau už šio agresyvaus tono slepiasi ne galia, o gili Maskvos neviltis.

Kodėl V. Putino ultimatumas tėra blefas?

Maskva bando diktuoti sąlygas pačiu nepalankiausiu sau metu. Reali situacija rodo, kad Rusijos karinė ir ekonominė mašina pradeda buksuoti:

• prarandamos teritorijos. Frontas 2026 m. juda ne Rusijos naudai – okupacinės pajėgos nebesugeba išlaikyti anksčiau užimtų pozicijų ir praranda iniciatyvą;
• žmogiškųjų išteklių krizė. Rusijos armija nebepajėgia kompensuoti milžiniškų gyvosios jėgos nuostolių;
• smūgis naftos sektoriui. Dėl tikslių Ukrainos dronų atakų prieš Rusijos naftos infrastruktūrą šalies agresorės naftos eksportas susitraukė net 40 %;
• ekonominė praraja. Rusijoje fiksuojamas sparčiai augantis biudžeto deficitas ir nekontroliuojama infliacija.

Kremlius atsidūrė visiškoje aklavietėje. Nepajėgdamas pasiekti lūžio mūšio lauke, V. Putinas tikisi, kad Ukraina pasiduos psichologiniam spaudimui.

Ukrainos atsakas: smūgis, kuris pribaigs Rusijos eksportą

Kyjivo reakcija į šį ultimatumą bus visiškai kitokia, nei tikisi Maskva. Ukrainos ginkluotosios pajėgos neketina trauktis. Vietoje to galima tikėtis naujos, dar galingesnės atsakomųjų smūgių bangos.

Tikėtina, kad artimiausiu metu bus suduotas kritinis smūgis Rusijos Baltijos jūros naftos ir dujų uostams. Ši ataka gali tapti lemtinga, galutinai paralyžiuojant likusius Kremliaus finansavimo šaltinius ir pribaigiant Rusijos karo ekonomikos likučius.