©Rob Schleiffert, CC BY-SA 2.0
Tai istorija apie didelį orlaivių parką, kuris negalėjo tiesiog „išgaruoti“.
Vienu metu Čekija kartu su Slovakija turėjo gana nemažą atakos lėktuvų Su-25K (eksportinė Su-25 versija) flotilę, kurios pėdsakai dingo 2000-ųjų pradžioje, ir tai tikrai keista.
Tuometinė Čekoslovakija 1984 metais tapo pirmąja Su-25K gavėja iš SSRS. Iš viso buvo pristatyti 37 tokio tipo orlaiviai.
Per Čekijos ir Slovakijos „aksomines skyrybas“ 1993 m., turimas Su-25K parkas buvo paskirstytas santykiu 2:1 – Čekijos oro pajėgos gavo 25 tokio tipo orlaivius, Slovakijos oro pajėgos atitinkamai gavo 12.
Tolimesnis Čekijos ir Slovakijos Su-25K likimas atrodo vienodas – abi šalys šiuos atakos lėktuvus nurašė 2000-ųjų pradžioje; tuo pat metu eksploatavimo nutraukimo priežastys galėjo būti tiek techninė šių orlaivių būklė, tiek Čekijos ir Slovakijos ketinimai palaipsniui pereiti prie vakarietiškų orlaivių integruojantis į NATO.
Tačiau toliau tęsiant šių atakos lėktuvų parko likimą, prasideda paslaptingi momentai.
Pavyzdžiui, kai kurie šaltiniai teigia, kad 10-ojo dešimtmečio pabaigoje Vengrija svarstė planą pirkti Su-25 iš vienos iš buvusių Varšuvos pakto šalių – tai galėjo būti ir Slovakija, ir Čekija; tačiau galiausiai Budapeštas šio ketinimo atsisakė.
Kai kurie šaltiniai taip pat teigia, kad Slovakija, nutraukusi Su-25K eksploatavimą, dešimt tokio tipo lėktuvų pardavė Armėnijai, o Čekija – 12 atakos lėktuvų Azerbaidžanui (pagal kitus šaltinius Sakartvelui).
