Sovietų tankas „T-26“ Tabrize, 1941 m. rugpjūtis

©https://en.wikipedia.org/wiki/File:Soviet_tankmen_of_the_6th_Armoured_Division_drive_through_the_streets_of_Tabriz_, 2 .jpg

Sovietų ir britų kariai pirmą kartą susitiko ne Vismare 1945 m. gegužę, kaip mano dauguma žmonių. 1941 m. sąjungininkų šalys bendrai įsiveržė ir padalijo Iraną.


Sovietų ir britų kariai susitinka dykumoje netoli Quazvino, 1941 m. rugpjūtis

©https://en.wikipedia.org/wiki/File:Soviet_and_British_troops_rendezvous_in_the_desert_near_Quazvin.jpg

Sovietų Sąjungai katastrofišką 1941 m. vasarą vermachtas užėmė didžiąją dalį Baltijos regiono, Baltarusiją, pusė Ukrainos, priartėjo prie Leningrado (dabar Sankt Peterburgas) ir artėjo prie Maskvos.

Keista, kad, atsižvelgdami į grėsmę Rusijai, sovietų lyderiai nusprendė prieš Iraną atidaryti naują frontą tūkstančius kilometrų nuo Europos.

Iranas kėlė didelį sąjungininkų susirūpinimą. Nepaisant skelbiamo neutralumo, jis laikėsi tvirtų provokiškų pozicijų. Trečiasis reichas padarė milžinišką įtaką Irano politikai ir ekonomikai, o šalyje veikė didelė Vokietijos žvalgybos operacija. Irano šachas Reza Shah Pahlavi atsisakė visų Didžiosios Britanijos ir Sovietų Sąjungos prašymų išsiųsti daug Vokietijos piliečių.

Sovietų ir britų Indijos kariai Irane

©https://en.wikipedia.org/wiki/File:Soviet_and_British_soldiers_in_Iran.jpg

Tokia situacija buvo nepriimtina, ypač todėl, kad svarbus „Lend-Lease“ (lendlizo) maršrutas per vadinamąjį Persijos koridorių kirto Irano teritoriją. Siekdami atmesti bet kokią galimybę, kad Iranas gali padėti ar net prisijungti prie Ašies, sąjungininkai sutiko perimti šalį savo kontrolei iki karo pabaigos. 1941 m. rugpjūčio 25 d. sovietų ir Didžiosios Britanijos kariuomenė pradėjo bendrą invaziją į šalį, pavadintą operacija „Countenance“.

Britų Indijos kariai įžengia į naftos perdirbimo gamyklą, 1941 m.

©https://commons.wikimedia.org/wiki/File:Abadan_invasion_of_Iran.jpg?uselang=ru

Sovietų Sąjunga rado teisinę invazijos priežastį ir nepaskelbė karo Iranui. Joje buvo minima 1921 m. Rusijos ir Persijos sutartis, kurioje buvo sakoma: „Jei trečioji šalis nori naudoti Persijos teritoriją kaip operacijų prieš Rusiją bazę, Rusija tam tikslui turi teisę įvesti savo karius į Persijos teritoriją karinėms operacijoms, reikalingoms jos gynybai.“

Nuskandintas Irano šarvuotlaivis „Babr“ prie Chorramšaro

©https://en.wikipedia.org/wiki/File:Iranian_gunboat_Babr_sunk_at_Khorramshar,_Iran,_on_25_August_1941.jpg

Netikėta sovietų ir britų invazija su desantininkais priešo užnugaryje ir absoliutus sąjungininkų aviacijos dominavimas danguje paliko nedaug galimybių Irano kariuomenei. Bandydami priešintis pirmosiomis dienomis, iraniečiai netrukus perėjo į chaotišką kovą ir daliniai masiškai pasidavė.

Didžiosios Britanijos tiekimo kolona Irane ir sovietų šarvuotos mašina „BA-10"

©https://en.wikipedia.org/wiki/File:British_supply_convoy_in_Iran,_headed_by_Soviet_BA-10_armored_vehicle.jpg

Matydama, kaip kariuomenė kenčia pralaimėjimus visais frontais, Irano vadovybė rugpjūčio 29 d. įsakė kariuomenei sudėti ginklus.

Kitą dieną britų ir sovietų kariai susitiko Sanandajuje. Rugpjūčio 31 d. jie paspaudė rankas Qazvin mieste, esančiame vos už 160 km nuo Teherano.

Britų kareiviai apžiūri sovietų tanką „T-26" Irane

©https://en.wikipedia.org/wiki/File:British_soldiers_on_top_of_a_Soviet_T-26_in_Iran.jpg

Tęsinys kitame puslapyje:

Sovietų kariai kerta sieną su Iranu, 1941 m. rugpjūčio 25 d.

©https://en.wikipedia.org/wiki/File:Soviet_troops_are_crossing_the_border_with_Iran.jpg

Britų ir sovietų puolimo kryptys ir zonos

©https://kurdishissue.wordpress.com/2018/01/28/1-470/