Baltijos šalys

Atsakas į „atklystančius“ dronus turi būti žaibiškas ir negailestingas.

Rusijos dronams vis dažniau pažeidinėjant NATO oro erdvę, Baltijos šalys nusprendė nebetylėti. Latvija, Lietuva ir Estija paskelbė bendrą, griežtą pareiškimą: Aljansas privalo nedelsdamas transformuoti rytinio flango gynybą, o atsakas į „atklystančius“ dronus turi būti žaibiškas ir negailestingas.

Technologinis atsakas į hibridinę grėsmę

Baltijos šalys pabrėžia, kad tradicinių oro gynybos metodų nebeužtenka. Pareiškime akcentuojama, kad prioritetas teikiamas ne tik raketinėms sistemoms, bet ir specifinėms technologijoms: akustiniams jutikliams bei modernioms kovos su dronais (anti-drone) sistemoms.

„Šie incidentai pabrėžia neatidėliotiną poreikį toliau stiprinti mūsų pasirengimą ir investuoti į gynybos pajėgumus. Mes teikiame pirmenybę dronų ir kovos su dronais sistemų, taip pat akustinių jutiklių kūrimui“, – rašoma bendrame šalių dokumente.

5 proc. BVP riba – naujas standartas?

Lietuva, Latvija ir Estija rodo pavyzdį Vakarams: pareiškime deklaruojama, kad investicijos į gynybą sieks bent 5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Tai milžiniškas šuolis, lyginant su dabartiniu NATO 2 proc. standartu, rodantis, kad rytinis flangas ruošiasi ilgalaikiam ir aukštųjų technologijų reikalaujančiam konfliktui.

Reikalavimai NATO ir ES: nuo „Rytų sargybinio“ iki Europos dronų sienos

Nors NATO misija „Rytų sargybinis“ vertinama teigiamai, Baltijos šalys reikalauja „paspartinti“ pastangas. Pagrindiniai reikalavimai:

Pareiškime taip pat dar kartą patvirtinta besąlygiška parama Ukrainai, pabrėžiant jos teisę į savigyną kaip esminį stabilumo Europoje veiksnį. Ar Briuselis ir Vašingtonas išgirs šį pavojaus signalą, ar lauks kito rimtesnio incidento?