Bevielis maršrutizatorius (žargoniškai rauteris, nuo angl. router) suteikia galimybę naudotis internetu be tinklo kabelių. Dabar plačiai pradėtas naudoti ne tik įmonėse, organizacijose, bet ir namuose. Nebekainuoja ir 200 Lt, todėl galime drąsiai išbraukti iš prabangių įrenginių sąrašo.

Jo paskirtis – padalyti interneto srautą į kompiuterius, nebenaudojant tinklo kabelio. Namuose pasistatei bevielį maršrutizatorių, ir gali dirbti internete su nešiojamu kompiuteriu ne tik name, bet ir kieme. Jeigu namuose yra keli kompiuteriai, o interneto ryšys užsakytas tik vienam kompiuteriui – ne bėda, maršrutizatorius išspręs šią problemą ir internetas bus pasiekiamas visiems jūsų kompiuteriams.

Viskas būtų puiku, jei nebūtų trūkumų. Visada šalia privalumų atsiranda ir trūkumų. Tik šį kartą trūkumai gana dideli – tinklo saugumas. Jeigu bevielis maršrutizatorius nėra tinkamai paruoštas, jūsų interneto ryšiu gali pasinaudoti ir nekviesti svečiai. 2009 metų vasarą vykom su šeima automobiliu pakeliauti po Lenkiją. Nuvykę į Gdanską, pasiklydom ir neberadom kelio link jūros. Nors navigacinė sistema yra, bet jos nepaprašysi, kad vestų prie jūros. Reikia žinoti gatvę, kuri leistų nuvykti iki pajūrio. Išsitraukiau nešiojamą kompiuterį, ir pabandžiau rasti neapsaugotų tinklų. Radau iš karto prie daugiabučių namų ir dar ne vieną. Taigi su Google Maps sužinojau reikiamos gatvės pavadinimą. Tenka ne iš vienų lūpų girdėti, kaip programišiai naudojasi internetu namuose kitų sąskaita ne vienus metus. Ir tai ne kažkur toli, bet Panevėžyje. Todėl skaitytojus norėčiau supažindinti su keliais dalykais: bevielio maršrutizatoriaus pasirinkimu ir jo sukonfigūravimu.

Bevielio maršrutizatoriaus pasirinkimas

Ar egzistuoja geriausias bevielis maršrutizatorius? Galėčiau atsakyti klausimu: ar egzistuoja geriausias automobilis? Galbūt kiek žmonių tiek nuomonių. Visi maršrutizatoriai panašūs, nes naudoja bevielio ryšio standartą 802.11 (nuo 2,4 iki 5 GHz diapazonas). Šis standartas kitaip vadinamas WiFi. Visi maršrutizatoriai skiriasi – nes naudoja savo gamintojo sukurtą programinę įrangą, bei papildomus saugumo metodus. Perkant bevielį maršrutizatorių, reikėtų atkreipti dėmesį į šalia skaičių esančias raides. Gali būti 802.11a/b/g, 802.11g/n. Raidės „a“ ir „b“ mūsų nedomina, nes tai pasenę standartai, bet dabar svarbiausia raidė „n“. Raidės nurodo maršrutizatoriaus technologiją, nuo kurio priklauso sparta. Plačiausiai naudojamas standartas yra „g", net bevielio prieigos taškai (pavyzdžiui Zebra ir t. t.) naudoja šį standartą.

Standartas „g“ naudoja 2,4 GHz dažnį ir gali perduoti duomenis iki 54 Mb/s, nors reali sparta siekia iki 19 Mb/s ir mažiau. Greitis sumažėja dėl duomenų paketų šifravimo. Tuo tarpu nauja „n“ technologija „paspartėja“ iki 600 Mb/s (Mb – megabitai, norint sužinoti megabaitų skaičių, reikia dalinti iš 8 ) ir gali dirbti viename iš dviejų diapazonų – 2,4 arba 5 GHz. Šios technologijos maršrutizatoriai supranta ir „g“ tipo signalą.

Nors patarčiau pirkti bevielį maršrutizatorių 802.11 g/n, vis dėlto reiktų žinoti:

Firma nėra ypatingai svarbi maršrutizatoriaus pasirinkimui, bet pasitaiko įvairiausių naudojamos programinės įrangos niuansų. Man labiausia patinka CISCO gaminami Linksys bevieliai maršrutizatoriai.

Maršrutizatoriams galima įrašyti ir trečiųjų šalių programinę įrangą (firmware), dėl kurios jie tampa funkcionalesni. Daug programinės įrangos yra sukurta Linksys maršrutizatoriams, todėl šie dalykai lemia mano pasirinkimą. Programinės įrangos savo maršrutizatoriui galite paieškoti www.dd-wrt.com puslapyje. Bet atminkite – įdiegę ne gamintojo programinę įrangą, rizikuojate prarasti įrangos garantiją.

Konfigūravimas

Maršrutizatoriaus konfigūravimas susideda iš kelių etapų:

  1. Interneto tiekėjo parametrų sukonfigūravimas.
  2. Bevielio ryšio sukonfigūravimas.

Nusipirkę bevielį maršrutizatorių, pirmiausiai pajunkite prie interneto. Vienas iš lizdų vadinasi „Internet“ (ar pan.), ir į jį jungiamas jūsų interneto tiekėjo tinklo kabelis. Maršrutizatorius konfigūravimui pajungiamas prie kompiuterio per kitą tinklo kabelį (dažniausiai jis būna pakuotėje). Jungiamas kabelis į vieną iš kelių esančių maršrutizatoriuje LAN lizdų. Pasileidžiame kompiuteryje interneto naršyklę, suvedame maršrutizatoriaus ip adresą, slaptažodį ir patenkame į administravimo programą. Maršrutizatoriaus ip adresą ir slaptažodį sužinosite gamintojo instrukcijoje (knygelė arba CD). Čia pirmiausiai sukonfigūruojate interneto prisijungimui reikalingas nuostatas (ip, dns, gateway arba MAC). Konfigūruoti reiktų lygiai taip pat, kaip jūsų interneto tiekėjas reikalauja konfigūruoti kompiuterį.

Bevielio ryšio konfigūravime palikime DHCP ip adresus – tokiu atveju visi kompiuteriai gaus dinaminius ip adresus ir sumažės papildomų problemų. Svarbu atkreipti dėmesį:

Čia išvardinau pagrindinius dalykus, kurie užtikrins jūsų maršrutizatoriaus WiFi saugumą. Jeigu įsidiegėte trečiųjų šalių programinę įrangą, kartais būna padaryta galimybė sumažinti maršrutizatoriaus bevielio tinklo galingumą – tokiu atveju sumažinsite spindulio veikimo atstumą, ir programišiui teks sėdėti prie jūsų buto durų, kad galėtų įsilaužti į maršrutizatorių.

Kai nesinaudojate maršrutizatoriumi, pvz.naktį, jį galite visai išjungti – tada bus ir jums ir programišiams ramiau.

Jeigu iškils papildomų klausimų rašykite į komentarus, ir bandysime į juos atsakyti.

Audrius Valinskas, Panevėžio kolegijos IT centro tinklaraštis