Katastrofa, ištikusi Japoniją, privertė visus pasaulyje dar kartą susimąstyti ne tik apie tariamo klestėjimo nepastovumą, bet ir apie atominių elektrinių naudojimo tikslingumą apskritai. Panašu, jog žmonijai artimiausiu metu teks peržiūrėti savo požiūrį į atominę energetiką ir dar kruopščiau įvertinti jau naudojamų ir dar tik projektuojamų reaktorių saugumą.
Apie galimus saugumo užtikrinimus naujuose reaktoriuose, mes jau rašėme išsamų straipsnį. Šiame straipsnyje žvilgtelėsime, kokia yra dabartinė situacija pasaulyje su atomine energetika ir kaip Japonijos įvykiai atsiliepė Europoje ir Amerikoje?
Masterforex-V Akademijos ekspertai numato globalią diskusiją dėl atominės energetikos saugumo, kuri gali sąlygoti kai kurių šalių atsisakymą naudoti panašias technologijas. Krizės sąlygomis, kurias sudarė įvykiai Japonijoje, pesimistinės prognozės turi savybę labai greitai pasiteisinti. Taip įvyko ir šį kartą:
- 1. Į globalųjį iššūkį pirmos sureagavo Europos Sąjungos šalys. Jau kovo 14 dieną Vokietija ir Šveicarija pareiškė, kad ketina peržiūrėti atominių reaktorių saugumo savo teritorijose klausimą ir rimtai išnagrinėti savo priklausomybės nuo jų sumažinimo galimybes.
- 2. Šveicarijos energetikos ministrė Doris Leuthard pranešė apie naujų AE statybos darbų pristabdymą, kol nebus atlikta kruopšti ekspertizė. Saugumo standartai bus peržiūrėti visiems panašiems objektams, esantiems šalyje (tiek pastatytiems, tiek statomiems).
- 3. Vokietijos kanclerė Angela Merkel pažadėjo atlikti monitoringą visose atominėse elektrinėse, kurių šalyje yra 17. Taip pat bus atmestas neseniai patvirtintas parlamente sprendimas dėl AE eksploatacijos terminų pratęsimo. Praeitų metų rudenį buvo priimtas sprendimas dėl planuoto eksploatacijos termino pratęsimo 8-14 metams.
- 4. Austrijos Aplinkos apsaugos ministras Nicolaus Berlakovich paragino centralizuotai pravesti AE patikrinimą visoje ES. Pagrindinis klausimas – jų bendras saugumas ir, tame tarpe, seisminis atsparumas.
- 5. ES komisaras energetikos klausimais Gunter Oettinger po susitikimo su ES šalių energetikos ministrais pareiškė apie bendrą sprendimą atlikti papildomus AE bandymus visose Europos šalyse, naudojančiose atominė energiją. Jo žodžiais, bus iš naujo įvertinta visos potencialios rizikos: žemės drebėjimų, cunamių, teroristinių aktų. Europos Sąjunga pakvietė padaryti tą patį ir kaimynines šalis, o taip pat ir valstybes, įeinančias į Tarptautinės atominės energetikos agentūros (TATENA) sudėtį.
Suplanuotų stress-testų pagrindu, ES taip pat ketina sukurti vieningą sustiprintų atominio saugumo standartų paketą. Priminsime, kad Vakarų Europoje šiuo metu veikia 143 atominės elektrinės, teritorijos vienetui jų tenka daugiau, nei kur nors kitur pasaulyje. Analogiškos priemonės svarstomos ir JAV, tačiau ten kol kas teikiama pirmenybė neforsuoti įvykių. Tačiau JAV prezidentas Barack Obama jau pareiškė, kad būtina įsitikinti tuo, kad daroma viskas, kas įmanoma amerikiečių branduolinių objektų saugumo ir efektyvumo užtikrinimui.
Kiek šalių naudoja branduolinę energiją?
Šiuo metu pasaulyje priskaičiuojama 441 veikiantis branduolinis reaktorius ir 194 atominės elektrinės. Tuo pačiu jos sukoncentruotos tik 30-yje šalių:
- 1. Vakarų pasaulis. Daugiausia šių objektų yra Europoje (Prancūzijoje – 58 reaktoriai, Didžiojoje Britanijoje - 19, Vokietijoje - 17, Švedijoje - 10) ir Šiaurės Amerikoje (JAV – 104 reaktoriai ir Kanadoje - 18).
- 2. Azija. Azijoje neginčytinai lyderiauja Japonija. Tekančios saulės šalyje yra 17 AE ir 54 veikiantys reaktoriai. Toliau eina Pietų Korėja, turinti 5 AE ir 21 branduolinį reaktorių. Šiek tiek atsilieka Indija - 5 AE, 20 reaktorių ir Kinija - 4 AE, 13 reaktorių.
- 3. Pietų pusrutulis. Pietų pusrutulis praktiškai laisvas nuo branduolinės energijos. Pietų Amerikoje veikia 2 AE Argentinoje ir viena Brazilijoje. Afrikos kontinente yra tik viena atominė elektrinė – PAR. Australijoje jų nėra visai.
- 4. NVS. Postsovietinėje erdvėje lyderiauja Rusija. Jos teritorijoje 10 AE ir 32 reaktoriai, toliau – Ukraina (4 AE, 15 reaktorių) ir Armėnija (1 AE, 1 reaktorius).
Kur planuojama statyti naujus energoblokus?
Dauguma šalių, jau turinčių gerai išvystytą branduolinės energetikos šaką, prieš avariją Japonijoje planavo toliau ją aktyviai vystyti. Ypač tuo išsiskyrė Kinija ir Indija, tačiau ir Europos šalys atsiliko nedaug. Dabar ES tikriausiai užšaldys panašius projektus, o kaip pasielgs KLR ir Indija – neaišku. Kol kas planai yra tokie:
- Naujus reaktorius ketina paleisti Rusija, Ukraina, Čekija, Slovakija, Pakistanas;
- Apie savo planus statyti naujas AE praeitais metais paskelbė Armėnija, Baltarusija, Suomija, Lenkija, Vietnamas, Egiptas, Turkija, JAE. Ar pakeis jos savo planus dėl įvykių Fukušimoje – neatsakytas klausimas;
- Netgi avarijos Japonijoje fone daugelis šalių neketina atsisakyti savo planų. Lenkijos Ekonomikos ministerija pareiškė, kad tokia kaip Fukušimos avarija negali įvykti Lenkijoje. Priežastys: šalies geografinė padėtis ir būsimos AE moderni konstrukcija;
- Rusijos ministras pirmininkas Vladimiras Putinas pasakė, kad vyriausybė neplanuoja peržiūrėti atominių reaktorių statybos programos, tačiau „padarys išvadas apie įvykius Japonijoje“.
Ar yra valstybių, iš principo nevystančių branduolinės energetikos?
Be abejo, yra. Be anksčiau paminėtos Australijos, galima prisiminti Norvegiją, kuri savo laiku buvo labai pažengusi atominės energijos tyrinėjime, tačiau atsisakė AE statybos savo teritorijoje.
Tokiose šalyse, kaip Austrija ir Italija, buvo atsisakyta šios idėjos po visuomenės referendumo. Austrijoje taip ir nebuvo pradėtas eksploatuoti jau pastatytas reaktorius, o Italijoje buvo uždarytos visos veikiančios atominės elektrinės.
Daug šalių uždarė nuosavas AE ne savo valia. Pavyzdžiui, elektrinių, neatitinkančių ES standartų, veikimo sustabdymas buvo Slovakijos, Bulgarijos ir Lietuvos įstojimo į ES sąlyga. Tačiau Lietuva ketina vėl paleisti jau patobulintą reaktorių.
Galimas taip pat ir naujų AE statybos užšaldymas kažkuriam laikotarpiui. Pavyzdžiui, Amerikoje po avarijos 1979 metais toks moratoriumas veikė daugiau kaip 20 metų.
Tad net ir po Fukušimos elektrinės avarijos neverta tikėtis branduolinės energetikos atsisakymo pasaulyje, tačiau saugumui tikrai bus skiriama dar daugiau dėmesio. Žinoma, tai didins atominės energijos kaštus, o gal su laiku pasikeis ir pačių elektrinių koncepcija, bet šios rūšies energetika taip lengvai iš pasaulio ekonomikos nepasitrauks.
