©University of Warwick/Mark Garlick
Europos mokslininkų atrasta beveik Neptūno dydžio egzoplaneta NGTS-4b yra srityje, kur tokių planetų negali būti.
„Uždraustąja“ planeta Peter Wheatley ir jo kolegos pavadino egzoplanetą NGTS-4b. 20 kartų masyvesnė už Žemę ji gan nemenka — vos 20% mažesnė už ledo gigantą Neptūną,tačiau įkaitusi iki 1000 °С. NGTS-4b orbita driekiasi visai netoli nuo panašios į mūsų Saulę žvaigždės, ir metai čia trunka apie 1,3 paros. Tačiau įdomiausia, kad ji yra srityje, kur tokių planetų neturėtų būti iš principo.
„
Neptūnine dykuma“ vadinami netoli žvaigždės esantys regionai, kur Neptūno dydžio ir didesnių (>0,1 Jupiterio masės) planetų neaptinkama. Pernelyg stiprūs dalelių srautai ir intensyvus spinduliavimas greitai nuneša jų retesnius išorinius sluoksnius, palikdami tik kietą branduolį. Planeta NGTS-4b šios taisyklės nepaiso, nors ją patvirtina ir ankstesni stebėjimai ir sudaryti modeliai. Planetos tankis — apie 3,45 g/cm³ — rodo, kad planeta turi kietą branduolį ir atmosferos dangalą.
Šiai paslapčiai įminti astronomai iškėlė dvi hipotezes. Visų pirma, NGTS-4b galėjo susidaryti tolimesnėje ir ramesnėje orbitoje, kur ir praleido visą aktyvią ir neramią žvaigždės jaunystę. Planeta artyn galėjo migruoti gan neseniai, dėl kokių nors atsitiktinių gravitacinių poveikių. Antra, NGTS-4b paslaptį išspręsti galėtų anomaliai stambus ir masyvus branduolys, gebantis išlaikyti dujinį apvalkalą ir sulėtinti jų nutekėjimą į kosmosą.
„Ši planeta turi būti išties kieta – ji yra zonoje, kurioje, manėme, Neptūno dydžio planetos išgyventi negali. Išties nuostabu, kad aptikome planetos tranzitą, žvaigždei pritemus mažiau nei 0,2% – to niekada anksčiau nebuvo atlikta antžeminiu teleskopu, ir buvo šaunu atrasti ją po metų darbo su šiuo projektu.
Dabar apdorojame duomenis, tikrindami, ar neptūninėje dykumoje nėra daugiau planetų – gal dykuma žalesnė, nei manėme anksčiau.” — svarsto vienas iš atradimo autorių Richardas Westas. Atradimas buvo padarytas Čilėje stovinčiu ESO observatorija.
Mokslininkų straipsnis rengiamas publikavimui Monthly Notices of the Royal Astronomical Society; apie darbą glaustai pasakojama Warwicko universiteto pranešime spaudai.