©scienceclass.ning.com
Kleopatra – dar 1880 m. atrastas asteroidas, skriejantis tarp Marso ir Jupiterio plytinčiame asteroidų žiede. Mokslininkai naudodamiesi antžeminiais Čilės ir Puerto Riko teleskopais 2000 m. išsiaiškino, jog šis Egipto karalienės Kleopartos garbei pavadintas asteroidas yra 217 km ilgio, sudarytas iš dviejų susijungusių gumbų, o savo forma primena kaulą.
©astrobob.areavoices.com
Šių metų vasario mėnesį žurnale „Icarus“ paskelbtame straipsnyje pranešama, jog šis asteroidas turi du palydovus (2 pav.. nuotrauka UC Berkeley), kurie yra atitinkamai penkių ir trijų kilometrų skersmens. Šiemet Kleopatros palydovams suteikti Egipto karalienės Kleopatros palikuonių vardai: išorinis palydovas „pakrikštytas“ Alekselijumi („Alexhelios“, Kleopatros sūnaus Aleksandro Helijo – „Alexander Helios“ garbei), o vidinis - Kleoselena („Cleoselene“, Kleopatros dukters Kleopatros Selenos II – „Cleopatra Selene II“ garbei).
Trinarės asteroidų sistemos ašis Kleopatra yra gana didelis asteroidas. Jo matmenys - 217 × 94 × 81 km. Manoma, kad asteroido palydovai susiformavo maždaug prieš 100 mln. metų kitam asteroidui atsitrenkus į Kleopatrą, dėl ko pastaroji smarkiai įsisuko ir nusimetė dalį medžiagos. Pirmiausiai susiformavo išorinis Alekselijus. Kleoselena susiformavo gerokai vėliau – po pirmojo palydovo „gimimo“ praėjus maždaug 90 mln. metų.
Ištyrus palydovų orbitas, nustatytas ir Kleopatros tankis. Išsiaiškinta, kad šis asteroidas yra porėtas uolų ir geležies mišinys, kurio maždaug 30-50 proc. sudaro tuščios ertmės.
O štai kaip atrodo Kleopatros palydovų orbitos:
