Daugelis lietuvių vis dar gyvena po asbestinio šiferio stogais, tačiau virš jų tvenkiasi permainų debesys.

Europos Sąjungos planuose 2032-ieji brėžiami kaip galutinė riba „apsivalymui“ nuo vėžį sukeliančio asbesto. Ar tai reiškia, kad po kelerių metų už seną stogą sulauksite baudos, o gal valstybė pati ties pagalbos ranką?

Nors asbesto naudojimas statybose Lietuvoje uždraustas dar prieš kelis dešimtmečius, pilki banguoti stogai vis dar dominuoja mūsų kraštovaizdyje.

Štai 5 esminiai faktai, kuriuos privalo žinoti kiekvienas namo savininkas:

1. 2032-ųjų mitas: Baudos ar rekomendacija?

Oficialiai ES strategijoje nurodyta, kad iki 2032 m. pabaigos asbesto turinčių gaminių aplinkoje turėtų nebelikti. Tačiau Lietuvoje šiuo metu nėra priimto įstatymo, kuris priverstų privačių namų savininkus per prievartą keisti stogus iki šios datos.

Svarbu: Kol kas tai labiau „moralinis terminas“ ir valstybės siekis, o ne griežta prievolė su numatytomis baudomis asmeniniam turtui.

2. Kodėl delsimas gali kainuoti brangiai?

Nors policija prie jūsų vartų 2032-aisiais nestovės, finansinis kilpa gali užsiveržti pati:

3. Kur dingo parama?

Daugelį metų lietuviai naudojosi Kaimo plėtros programos lėšomis, kurios padengdavo iki pusės stogo keitimo išlaidų.

Dabartinė situacija: 2026-aisiais tiesioginių kvietimų „tik stogo keitimui“ likę nedaug.

Nauja kryptis: Dabar parama dažniau teikiama per APVA, jei stogo keitimas yra dalis didesnės namo renovacijos (šiltinimo), siekiant aukštesnės energinio naudingumo klasės.

4. Savivaldybių pagalba – vis dar veikia!

Dauguma Lietuvos savivaldybių vis dar vykdo programas, skirtas nemokamam asbesto atliekų surinkimui.

Tai reiškia:

5. Ką daryti dabar?

Jei jūsų stogas dar laikosi, bet yra senesnis nei 30 metų – pradėkite planuoti. Specialistai pataria nelaukti 2032-ųjų piko, kai stogdengių įkainiai dėl didžiulės paklausos gali šokti į neregėtas aukštumas.