Apsauga nuo ŽIV, bet ne nuo mirties

Nuo ŽIV sauganti mutacija homozigotinėje būsenoje padidino mirties nuo visų priežasčių riziką

geno mutacija ∆32 garsi tuo, kad suteikia atsparumą nuo ŽIV, tačiau remiantis

tyrimo rezultatais, ji turi ir neigiamų pasekmių. Išanalizavę 409 693 žmonių genotipus ir mirties priežastis, Kalifornijos universiteto Berklyje tyrėjai padarė išvadą, kad mutacija

homozigotinėje būsenoje padidina jo nešiotojams mirties nuo bet kokių priežasčių riziką. Pažymėtina, kad CRISPR vaikus

He Jiankui modifikavo būtent

geną.

koduoja baltymą receptorių, kuris būna ant leukocitų paviršiaus ir poroje su G baltymu veikia kaip chemokinų receptorius. Be to, jis vaidina svarbų vaidmenį, užsikrečiant pirmojo tipo žmogaus imunodeficito virusu:

ir virusinės dalelės sąveika teikia šiai galimybę prasmukti į ląstelę. Kai gene būna

mutacija, baltymas būna trumpesnis ir dėl to ŽIV jo „neatpažįsta“. Žmonės, kurių genome yra vien tik mutavusi šio geno versija (

) atsparūs pirmo tipo ŽIV, o turintiems ir įprastą ir mutavusią versiją (

), sumažėja rizika susirgti. Pernai

kinų mokslininko He Jiankui žmogaus embrionų redagavimas būtent ir imitavo šią mutaciją ir jis buvo atliktas, siekiant, kad vaikai nesusirgtų ŽIV. Nors apsauga nuo ŽIV atrodo naudinga, geno

sutrumpinimas gali turėti ir pašalinį poveikį, tarkime

, tad bendra mutacijos nauda lieka neaiški. Naujas tyrimas dar labiau kvestionuoja He Jiankui atlikto genų redagavimo tikslingumą ir naudą.

Xinzhu Wei ir Rasmus Nielsen nusprendė pasinaudoti statistiniu metodu ir pažiūrėti, kokią įtaką ši mutacija turi jos nešiotojų gyvenimo trukmei. Jie panaudojo 409 693 britų genotipo duomenis ir mirties datas ir palygino mirtingumą skirtingo amžiaus grupėse su klasikiniu

, su viena ir su dviem ∆32 mutacijos kopijomis. Heterozigotų ir mutacijų neturinčių žmonių skaičiai buvo panašūs, o štai žmonių, kurių abu

geno aleliai buvo mutavę, tikimybė mirti iki 76 metų buvo 20 procentų didesnė, nei likusių. Patys straipsnio autoriai pažymi, kad šį skaičių galėjo paveikti išoriniai faktoriai, pavyzdžiui sveikų savanorių efektas (tyrimuose paprastai dalyvauja sveikesni žmonės, nei vidutiniškai populiacijoje) ar vienoda jų kilmė.

Dar, nepriklausomai nuo atlikto testo, jie patikrino, kaip šios ir dar 5932 mutacijų dažnių pasiskirstymas atitinka

. Jei mutacijų mažiau, nei apskaičiuota pagal dėsnį, tai gali reikšti, kad šios mutacijos atžvilgiu veikia neigiama atranka ir ji neigiamai veikia prisitaikomumą. Paaiškėjo, kad žmonių, turinčių dvi CCR5-∆32 kopijas gerokai mažiau, nei turėtų būti, tuo tarpu daugumos (5912) kitų mutacijų dažniai buvo artimesni teorinėms reikšmėms. Tai dar kartą patvirtina spėjimą, kad ši mutacija nėra tokia naudinga, kaip manyta anksčiau.

∆32 kenksmingumo priežastys, kaip ir tikslūs

geno veikimo mechanizmai kol kas nėra aiškūs. Yra žinoma, kad

geno aktyvumas susijęs ne tik su didesniu ar mažesniu atsparumu kai kuriems virusams, bet ir

smegenų veiklą.

nplus1.ru