9 zondai, kurie tyrinėjo pačius tolimiausius Saulės sistemos pakraščius: kas jiems galiausiai nutiko ir kur jie yra dabar?

Šiandien, 2017 metų rugsėjo 15 dieną, savo misiją turėtų baigti Cassini zondas. Ta proga priminkime ir kitus kosminius aparatus, apžvelgusius Saulės sistemos pakraščius

Pioneer 10

Pioneer 10 buvo pirmasis zondas, nuskriejęs už asteroidų žiedo, kurį kirto tarp 1972 metų liepos ir 1973-ųjų vasario. 1973 gruodį prisiartinęs prie Jupiterio, jis praskriejo maždaug

kilometrų atstumu nuo jo debesų ir padarė neryškias keturių didžiųjų „Galilėjo“ palydovų nuotraukas – Ganimedo, Europos, Kalisto ir Ijo. Dabar su šiuo tikruoju kosmoso pionieriumi kontaktas su nebepalaikomas, o paskutinio užfiksavimo metu jis skriejo Tauro žvaigždyno kryptimi link raudonos Aldebarano žvaigždės, kurią pasiekti turėtų per artimiausius 2 milijonus metų.

Paskutinis kontaktas įvyko 2003 metų sausio 23 dieną, dabar jis už maždaug 16 milijardų kilometrų nuo Žemės

Pioneer 11

Aplankęs Jupiterį po metų nuo Pioneer 10 vizito, Pioneer 11 tęsė kelionę link Saturno, išbandė navigavimo tarp planetos žiedų pavojus ir 1979 metų rugsėjo 1 dieną praskrido

kilometrų atstumu nuo jos paviršiaus. Jis vos nesusidūrė su mažu Saturno palydovu ir nufotografavo didžiausią palydovą –

. Anomalus abiejų Pioneer zondų lėtėjimas sukėlė ilgai trukusias

. Dabar manoma, kad „Pioneer anomalija“ kilo dėl

.

, dabar yra maždaug už 14 milijardų kilometrų nuo Žemės, skrieja Skydo žvaigždyno kryptimi.

Voyager 2

Septintajame dešimtmetyje mokslininkai suprato, kad sėkminga išorinės Saulės sistemos konfigūracija suteiks galimybę vienu zondu aplankyti keturias planetas. Voyager 2 tebelieka vieninteliu zondu, aplankiusiu du tolimiausius milžinus: 1986 metų sausio mėnesį Uraną ir 1989 metų rugpjūtį – Neptūną. Pagrindinis jo radijo imtuvas sugedo 1978-aisiais, bet ir po 40 metų jis tebesiunčia duomenis apie Saulės sistemos ribą, vadinamąją heliosferą, ir tarpžvaigždinę erdvę.

Už 17 milijardų kilometrų nuo Žemės, skrieja Teleskopo žvaigždyno kryptimi

Voyager 1

Voyager 1 paleistas po Voyager 2, bet skriejo greitesne trajektorija link Jupiterio ir Saturno, tad ten atsidūrė pirmas. Jo maršrutas buvo optimizuotas taip, kad jis praskrietų už 6500 kilometrų nuo Titano, ir patvirtintų Pioneer 11 stebėjimus, kad šis palydovas turi tankią atmosferą. 1990 m. vasario 14 dieną Voyager 1 pasisuko ir padarė pirmąją Žemės ir kitų planetų

. Tebetransliuojantis iš tarpžvaigždinės erdvės

. Abu Voyager zondai gabena Žemės garsų ir vaizdų „auksinius įrašus“, jeigu jie sutiktų nežemiška civilizacija.

Už 21 milijardų kilometrų nuo Žemės,

Galileo

Galileo buvo pirmoji misija, kurios metu zondas sukosi planetų sistemoje, o ne tiesiog nuskriejo kur nors tolyn. Per savo šešis metus trukusią kelionę savo instrumentus jis buvo nukreipęs į Žemę, rinkdamas tokius gyvybės signalus, kaip, pavyzdžiui, raudonos spalvos šviesos absorbciją chlorofilu. Įskriejusio į Jupiterio orbitą 1995 metų gruodžio 7 dieną, viena iš Galileo užduočių buvo zondo nusiuntimas į planetos milžinės atmosferą. Be to, jis rinko duomenis, remiančius teoriją, kad

.

Misija baigta 2003 metų rugsėjo 21 dieną, įskriejimu į Jupiterio atmosferą

Ulysses

Pagrindinis Ulysses zondo tikslas buvo Saulės tyrimai, bet jis pasinaudojo ilgu Jupiterio

, taip įskriedamas į orbitą, statmeną Saulės sistemos plokštumai – taip jis galėjo stebėti Saulės ašigalius.

Tarnybą baigė 2009 metų birželio 30 d.

Cassini-Huygens

Per 13 metų, skriedamas apie Saturno palydovus, Cassini įvykdė zondo nusiuntimo į Saturno palydovą Titaną misiją.

Misija turėtų

, 2017 rugsėjo 15 dieną

New Horizons

Tai greičiausias kada nors iškeltas zondas, bet kai New Horizons

, jo tikslas pasikeitė: 2006 metų rugpjūčio 24 dieną Plutono statusą

. New Horizons padarė šio uolėto pasaulio

, kuriose regima

, o taip pat jo palydovai. Dabar jis skrieja į pasimatymą su įsimenančiai pavadintu objektu (486958) 2014 MU69 Kuiperio juostoje, kur zondas turėtų atvykti 2019 sausio 1 dieną.

Kuiperio juostoje, už 5,7 milijardų kilometrų nuo Žemės

Juno

Kitaip nei ankstesni išorinės Saulės sistemos zondai, Juno neturi branduolinio reaktoriaus: visą energiją jis gauna iš fotovoltinių elementų. Į ašigalinę orbitą apie Jupiterį Juno įskriejo 2016-ųjų liepos 5 dieną, kur ketina išmatuoti didžiausios Saulės sistemos planetos gravitacinius ir magnetinius laukus, o taip pat patikrinti jų susiformavimo teorijas. Pirmieji šio zondo rezultatai pateikė netikėtumų: didžiules magnetines ir atmosferos audras, ir

.

Orbitoje apie Jupiterį, dabar už 950 milijonų kilometrų nuo Žemės

newscientist.com