
©Blausen Medical Communications, Inc., CC BY-SA 3.0
Insultas tai netikėta, pavojų gyvybei kelianti sveikatos būklė. Lietuvoje kasmet apie 10 tūkst. žmonių patiria insultą. Higienos instituto duomenimis, 2017 m. Lietuvoje nuo insulto mirė 3267 asmenys ir tai yra 6 pagrindinė mirties priežastis mūsų šalyje.
Net jei liga nesibaigia mirtimi, ji gali palikti negrįžtamų komplikacijų, tokių kaip:
- atminties sutrikimas;
- problemos su samprotavimu ir supratimu;
- galūnių tirpimas ir dilgčiojimo pojūtis;
- raumenų judėjimo praradimas;
- jautrumas temperatūros pokyčiams;
- elgesio pokyčiai;
- paralyžius;
- sunkumas ryjant ar kalbant;
- emocinės problemos;
- skausmas.
Insultas būna dviejų tipų: išeminis, kai nutrūksta arba sumažėja kraujo tekėjimas į smegenis arba hemoraginis, kai kraujas išsilieja į smegenis.
Dažniausios insulto priežastys:
- Aukštas kraujospūdis yra dažniausia insultų priežastis, nes jis pažeidžia arterijas ir jos gali užsikimšti.
- Aukštas cholesterolio kiekis taip pat yra viena iš pagrindinių insultų priežasčių, nes tai sukelia plokštelių kaupimąsi arterijose, o tai blokuoja kraujo pratekėjimą.
- Širdies ligos, pavyzdžiui, prieširdžių virpėjimas ar nereguliarus širdies ritmas. Kraujagyslės gali būti pažeidžiamos ir diabeto metu.
- Kitas rizikos veiksnys – amžius. Vyresni nei 55-erių metų asmenys patiria didesnę riziką.
- Alkoholio vartojimas taip pat stipriai padidina insultų riziką.
- Fizinio aktyvumo trūkumas ir nutukimas irgi prisideda prie didesnės insultų grėsmės, taip pat, kaip ir aukštas kraujo spaudimas, širdies ir kraujagyslių ligos bei diabetas.
- Tabakas. Jis didina kraujospūdį, tirština kraują, dėl jo pablogėja plaučių funkcija ir gali užsikimšti arterijos.
- Tam tikri vaistai, pavyzdžiui, kraują tirštinantys medikamentai, kontraceptinės priemonės ir hormonų terapija taip pat gali prisidėti prie didesnės rizikos.
Parengta pagal „Healthy Food House“


