Jei Ukraina kapituliuos, Rusijos kariai įžengs į Europą ir pradės Trečiąjį pasaulinį karą. Viskas yra labai paprasta. Jokių kitų variantų net teoriškai nėra. Šios grėsmės lygis yra aiškus ir Europoje, ir Ukrainoje. Būtent dėl šios priežasties Trumpui ir Putinui reikia Ukrainos kapituliacijos, nes Putinui nepavyksta jos užimti karinėmis priemonėmis.
Nuolatinis karas – saugiausia Putino dabartinio Rusijos režimo, sukurto RF FSB, egzistavimo forma. Tuo tarpu Trumpas ir Putinas supranta, kad jų bendram Europos sunaikinimo planai įgyvendinti liko tik treji metai. Jei Trumpas neišsilaikys Baltuosiuose rūmuose, Putinas praras JAV kaip sąjungininkę, pralaimės karą ir neteks valdžios.
— Pastaruoju metu mes beveik negirdime iš Kremliaus grasinimų pasauliui branduolinėmis raketomis. Ši problema bent jau kol kas išnyko. Beje, galima prisiminti, kad neseniai baigėsi 2010 m. pasirašyto Rusijos ir JAV START-3 sutarties galiojimas. Trumpo valdymo laikotarpiu nepavyko vėl pasirašyti šios sutarties. Ką tai jums sako? Galbūt ribojimų puolamųjų branduolinių pajėgų atžvilgiu nebuvimas yra būdas išsekinti ją naujose ginklavimosi lenktynėse?
— Yra skirtumas tarp realios grėsmės ir blefo. Rusijos branduolinis smūgis Europai yra blefas, visų pirma todėl, kad tokio branduolinio smūgio pasekmės yra neprognozuojamos. Kai Rusija paskelbė apie branduolinių ginklų perkėlimą į Baltarusiją, tapo aišku, kad tai ne blefas, o reali grėsmė, nes branduoliniai smūgiai Lietuvai ir Lenkijai (kaip grasino Lukašenka) ir NATO atsakomieji smūgiai Baltarusijai (tuo metu NATO dar egzistavo) buvo lengvai numatomi veiksmai. Tačiau galiausiai Rusija atsisakė planų dislokuoti branduolinį ginklą Baltarusijoje. Taigi ir ši grėsmė pasirodė esanti blefas.
Rusijos ir JAV START-3 sutarties pratęsimas šiandien yra beprasmis, nes Trumpas ir Putinas neketina kariauti vienas su kitu, o planuoja kartu griauti nusistovėjusią pasaulio tvarką. Rusiją galima išsekinti tik tiekiant ginklus Ukrainai, kaip savo laiku buvo išsekinta SSRS, tiekiant „Stinger“ raketas Afganistano sukilėliams ir įgyvendinant Reagano projektą „Žvaigždžių karai“. Trumpas užduotis visiškai priešinga: išsekinti Ukrainą ir likusią Europą ir priversti jas kapituliuoti prieš Putiną.
— Jūsų nuomone, kas suteikia Ukrainai pasitikėjimo toliau priešintis? Juk ji taip pat susidūrė su daugybe vidinių socialinių ir politinių problemų. Kaip vertinate jos galimybes esant dabartinėms mažėjančios paramos sąlygoms?
— Ukraina ir ukrainiečiai neturi išeities ir pasirinkimo. Ukraina kariaus, nes alternatyva atsisakyti pasipriešinimo yra mirtis. Karą gali remti tik agresorius. Rusijoje po Krymo aneksijos karą rėmė 86 % gyventojų. Šiandien, po ketverių metų plataus masto karo, parama šiam karui „sumažėjo“ iki 76 %. Tuo tarpu kariauja maždaug 1 % gyventojų, o karą remia 76 %.
Agresijos auka negali ir neturi remti karo. Auka visada yra visiškai už karo pabaigą. Tačiau auka neturi teisės balsuoti šiuo klausimu.
Kartais prezidentas Zelenskis yra klausiama: „Ar esate pavargęs nuo karo?“ Jis sąžiningai atsako, kad taip, pavargęs. Žurnalistai iš to daro išvadą, kad Ukraina yra pasirengusi kapituliuoti arba pasirašyti bet kokius Trumpo ir Putino projektus, vadinamus „taikos susitarimais“. Iš tiesų tai yra neteisingas atsakymo į neteisingai užduotą klausimą interpretavimas. Žinoma, visi pavargo nuo karo. Net aš pavargau nuo karo, nors gyvenu Bostone. Tik Putinas ir Medvedevas nepavargo nuo karo. Jis tapo jų įprasta gyvenimo aplinka. Tačiau nuovargis nuo karo nėra tapatus aukos kapituliacijai prieš agresorių.
— Jūs sakote, kad Putinas norėtų pulti Europą. Neseniai Europos ekspertai sumodeliavo scenarijų, kaip Rusija užpuls Lietuvą. Pratybose Rusija per kelias dienas pasiekė pergalę. JAV atsisakė taikyti NATO 5 straipsnį, nes tai, kas vyko, buvo traktuojama ne kaip „ginkluotas užpuolimas“, o kaip „humanitarinė operacija“. Kiek toks scenarijus yra realistiškas? Ar Putinui šiandien apskritai reikalinga Lietuva? Rusų nepasitenkinimas gyvenimo sąlygų blogėjimu skamba vis garsiau. Ir, kaip sako kai kurie z-tikai, „SVO jau nebėra madinga, dabar apie SVO kalbėti netgi šiek tiek nepadoru“.
— Kai 2022 m. vasario 24 d. Rusija užpuolė Ukrainą, absoliučiai visi vadovai ir specialiosios tarnybos manė, kad kova truks tris dienas arba tris savaites, ir Ukraina bus užimta. Praėjo ketveri metai, o Rusija vis dar negali užimti Donbaso, be to, 5-asis NATO sutarties straipsnis dėl suprantamų priežasčių nebuvo panaudotas.
Taigi, būdamas Putino vietoje, aš nesiremčiau šių kompiuterinių žaidimų rezultatais paremtomis išvadomis. Bus kaip Ukrainoje. Šiandieninė Europa (skirtingai nuo 2022 m. Ukrainos) supranta iš Rusijos kylančią grėsmę ir tikisi invazijos. Tai svarbus momentas. Lietuva, skirtingai nei Ukraina, neliks viena. „Žaliaisiais žmogeliukais“ ir „humanitarinėmis operacijomis“ šiandien niekas neapgaus. Rugsėjo mėnesį vykusiuose Rusijos ir Baltarusijos kariniuose pratybose 2025 m. rugsėjo mėn. Rusija planavo sutelkti Baltarusijoje 100 tūkst. karių armiją galimai invazijai į Europą, tačiau galiausiai atsiuntė 3000 žmonių. Rusija neturi sausumos kariuomenės, kuri galėtų įsiveržti į Europą, nes Ukrainoje tebevyksta karas.
— Jūs kalbate apie naują pasaulinį karą, apie tai, kad Rusija gali užpulti Europą, apie pasaulio padalijimą tarp Putino ir Trumpo. Tačiau galbūt viskas yra kitaip. Rusija jau šiandien dėl „SVO“ patiria dideles vidaus problemas, ir net jei „SVO“ baigsis, ji dar ilgai negalės atsigauti. O pagrindiniai konfliktai ir žaidėjai bus visai kitur ir bus kiti. Pavyzdžiui, tai Kinija. Rusija jų fone atsidurs toli užpakalyje. Ką apie tai manote?
— Kol Ukraina priešinasi, Rusija negalės suformuoti sausumos armijos, kad atidarytų antrą frontą Europoje ir pradėtų Trečiąjį pasaulinį karą. Šiandien Ukrainos armija yra Europos saugumo garantas. (O ne Europa yra Ukrainos saugumo garantas, kaip daugelis klaidingai mano.) Tai dar viena priežastis, kodėl Trumpui ir Putinui svarbu priversti Ukrainą kapituliuoti. Bet dėl tų pačių priežasčių Ukraina ir Europa to niekada neleis, kad nebūtų įtrauktos į visapusišką Trečiąjį pasaulinį karą.
„Nuostabios ateities Rusijos“ mes niekada nepamatysime. Tai XXII amžiaus klausimas. XXI amžiuje mes turėsime reikalų su baisia dabartine Rusija, kuri, kaip moka, įgyvendina pasaulio užkariavimo programą. Kinijai tokioje situacijoje nereikės nieko daryti. Kinija tiesiog turi laukti, kol karo nusilpninta Rusija atiduos Kinijai neapgyvendintas teritorijas ir kol godus ir trumparegis (naudojame labai švelnią formuluotę) Trumpas prezidentavimo pabaigoje įgyvendins savo pagrindinį prekybos sandorį, „deal of the century“: parduos Taivaną Kinijai, įsidėdamas į kišenę pasaulio istorijoje dar neregėtą „atkatą“.
republicmag.io