©stop kadras
Pasaulinė gamyba auga.
Retieji žemės metalai: Vidurio Europa gali tapti ES strateginiu skydu
Naujausia EY ataskaita „Retieji žemės metalai: paslėptas potencialas po paviršiumi“ rodo, kad Vidurio Europos regionas turi realią galimybę tapti vienu iš pagrindinių ramsčių Europos Sąjungos strategijoje, kuria siekiama užtikrinti retųjų žemės elementų (RŽE) tiekimą.
Tačiau ekspertai pabrėžia: vien telkinių neužteks – būtina skubiai kurti perdirbimo ir žaliavų panaudojimo sistemas.
Pasaulinė gamyba auga, tačiau kontrolė – sutelkta
Remiantis JAV geologijos tarnybos (USGS) duomenimis, pasaulinė retųjų žemės elementų gamyba nuo 2017 m. patrigubėjo ir 2024 m. pasiekė 390 tūkst. tonų.
Kas tai yra?
RŽE sudaro 17 metalų, kurie šiandien yra būtini aukštųjų technologijų prietaisams – nuo išmaniųjų telefonų ir medicinos įrangos iki elektromobilių, radarų bei palydovų.
Dominavimas:
- Kinija šiuo metu kontroliuoja beveik 50 % pasaulio RŽE išteklių ir net 70 % jų gavybos.
- Kiti lyderiai (Brazilija, Indija, Australija) kartu sudėjus valdo tik apie 37 % išteklių.
Vidurio Europos potencialas ir perdirbimo barjerai
2024 m. Europa importavo penktadalį viso Kinijos RŽE eksporto. Pagrindinės importuotojos – Nyderlandai, Italija ir Ispanija, o didžiausia nuolatinių magnetų vartotoja išlieka Vokietija. Lenkija užima trečiąją vietą, importuodama 9 % viso Europos kiekio.
EY ekspertų nuomone, Vidurio Europa gali tapti svarbiu elementu diversifikuojant tiekimą, tačiau išlieka esminis technologinis barjeras:
- Perdirbimo deficitas: vien prieiga prie telkinių neišsprendžia problemos, nes trūksta atskyrimo ir perdirbimo pajėgumų. Tai sudėtingi procesai, kurių metu susidaro ir radioaktyviosios šalutinės medžiagos.
- Laiko veiksnys: naujos kasyklos ar perdirbimo gamyklos plėtra trunka 8–10 metų. Šiuo metu Europoje veikia tik dvi tokios įmonės – Estijoje ir Prancūzijoje.
Naujos tiekimo grandinės – didžiausias iššūkis
„Sunkiausia yra sukurti naujas RŽE tiekimo grandines, nes jos reikalauja milžiniško kapitalo“, – teigia EY partneris.
ES reglamentas dėl svarbiausių žaliavų numato, kad iki 2030 m. perdirbimo lygis turėtų pasiekti 25 %.
Įdomu tai, kad šie metalai (išskyrus prometį) gamtoje pasitaiko dažniau nei auksas ar sidabras, tačiau jie yra labai išsklaidyti, todėl jų gavyba yra sudėtinga tiek ekonomiškai, tiek techniškai.
Kinijos gniaužtai: eksporto kontrolė ir licencijų ribojimai
Kinija retuosius metalus vis dažniau naudoja kaip geopolitinį įrankį. Nuo 2025 m. balandžio mėnesio įvesta griežta septynių metalų (samario, gadolinio, terbio, disprozio, liutecio, skandžio ir itrio) eksporto kontrolė.
Pasekmės:
Nuolatinių magnetų (REPM) eksportas jau sumažėjo 7,5 %.
Prastovos:
2025 m. rugsėjį pranešta, kad Kinijos valdžia patvirtino tik 13 % eksporto paraiškų. Tai gali lemti gamybos prastovas Europoje, mažinti konkurencingumą ir lėtinti ekonomikos augimą.
