Čečėnijos kovotojas stovi prie vyriausybės rūmų pastato Grozne, Čečėnijoje, 1995 m. sausis

Galbūt Vladimiras Putinas numatė, kad Rusija pakartos Krymo užgrobimą, tačiau tai, ką matome, labiau panašu į Čečėniją.


Netoli Grozno Čečėnijos kovotojų numuštas rusų sraigtasparnis Mi-8, 1994 m. gruodis

Iš pirmo žvilgsnio atrodė, kad Maskva galbūt skaičiavo, kad raketų smūgiai ir daugialypė sausumos pajėgų invazija prives prie greito Ukrainos vyriausybės pasidavimo. Panašu, kad Putinas numatė, kad 2014 m. Rusijos staigus Krymo užgrobimas arba pasikartos 2008 m. invazija į Sakartvelą.

Tačiau tai, ką matome, labiau panašu į jos intervenciją į Čečėniją 1994 m. gruodį, kai Rusijos ginkluotosios pajėgos iš pradžių negalėjo įrodyti savo karinio pranašumo, o tūkstančiai Rusijos karių pasirodė nepajėgūs kovoti Šiaurės Kaukazo respublikoje.

Atrodo, kad Ukrainos pasipriešinimo stiprumas nustebino Maskvą, o pastarosiomis dienomis pasikeitė Rusijos požiūris, pereita prie didesnio artilerijos ir raketų smūgių prieš didžiuosius miestus, tokius kaip Chersonas, Charkivas ir Mariupolis.

Čia yra atgarsių apie Rusijos intervenciją į Čečėniją 1994 m. gruodžio pabaigoje, kai Rusijos vadovybė suplanavo didžiulį puolimą prieš Čečėnijos sostinę Grozną, ketindama surengti ryžtingą smūgį su oro parama, perimti Čečėnijos vadovybę. Tačiau čečėnų pajėgos jau seniai ruošėsi miesto gynybai, o puolimas tapo apgailėtina nesėkme.

Čečėnijos kovotojai meldžiasi šalia amžinosios liepsnos priešais Prezidentūrą Grozne, 1994 m. gruodis

Nuo Afganistano iki Čečėnijos ir Ukrainos: žmonių valios neįvertinimas

Rusai neįvertino čečėnų valios ginti savo tėvynę; panašu, kad Putinas neįvertino ukrainiečių valios ginti savo šalį.

Patirtis Čečėnijoje taip pat parodė akivaizdų vadovų nepaisymą Afganistane išmoktų pamokų. Sovietai tikėjosi netikėto pradinės invazijos ir trumpalaikės karinės okupacijos sukrėtimo, kad pakenktų priešui, tačiau neįvertino Afganistano gyventojų ryžto ir valios priešintis.

Rusijos gynybos ministras Pavelas Gračiovas teigė, kad čečėnų pasipriešinimas bus sutriuškintas per porą valandų su minimaliomis pajėgomis, tačiau čečėnų pajėgos buvo pasiruošusios invazijai.

Rusijos intervencinių pajėgų pažanga taip pat buvo lėta, o rusų puolimą stabdė civilių blokados, technikos gedimai ir prastos oro sąlygos.

Miesto karas

Viena iš pagrindinių Rusijos pajėgų problemų buvo nepakankamas pasirengimas kariauti mieste: 1994 m. Naujųjų metų išvakarėse įvykusiame Grozno šturme dalyvavę daliniai neturėjo specializuoto išsilavinimo miesto karo srityje, o tai buvo nepaisant sukauptos didžiulės tokio karo patirties Antrojo pasaulinio karo metu, ypač Stalingrade.

Rusijos BMP-2 Pietų Osetijoje per 2008 m. Pietų Osetijos karą.

Priešingai nei Rusijos kariuomenė, čečėnų kovotojai buvo lengvai ginkluoti kulkosvaidžiais, granatomis ir granatsvaidžiais ir suskirstyti į mažus, labai mobilius dalinius.

Po ankstyvų nesėkmių Rusijos pajėgos pakeitė savo požiūrį ir stengėsi išvengti tiesioginių kovų Grozne. Jie kovojo iš toli, masiškai bombarduodami aviacija ir artilerija, kad sunaikintų miestą, o 1995 m. vasarį galiausiai įgijo kontrolę.

Antroji Rusijos operacija prieš Čečėniją, prasidėjusi 1999 m., buvo  pagrįsta didžiulės ugnies panaudojimu ir beatodairišku jėgos naudojimu. Rusijos Grozno apgultis (1999–2000 m.) nuniokojo miestą ir paskatino Jungtines Tautas pavadinti jį „labiausiai sunaikintu miestu Žemėje“.

Žiniasklaidos vaidmuo

Viena iš svarbiausių pamokų, kurias Rusija išmoko per 1994–1996 m. konfliktą, buvo žiniasklaidos vaidmuo šiuolaikiniame kare.

1994 m. karinės operacijos pradžioje Rusijos žiniasklaida išlaikė didelę nepriklausomybę ir dažnai atvirai kritikavo federalinės vadovybės veiksmus.

Tai buvo pirmasis Rusijos karas plačiai nušviestas televizijoje, o Rusijos ginkluotųjų pajėgų patikimumą nuolat menkino žiniasklaidos pranešimai, kurie dažnai prieštaraudavo oficialiai pozicijai ir Rusijos gyventojams demonstruodavo konflikto žiaurumą. Tai suvaidino svarbų vaidmenį keičiant visuomenės nuomonę prieš invaziją.

Todėl, antrojo konflikto (prasidėjusio 1999 m.) metu informacijos srautas buvo griežtai kontroliuojamas oficialių šaltinių, o vyriausybė darė didelį spaudimą žurnalistams ir žiniasklaidos organizacijoms, kad jos nekritikuotų ir neprieštarautų šiai politikai.

Tęsinys kitame puslapyje:

Po Rusijos armijos antskrydžio Goryje, Sakartvele sugriauti daugiabučiai namai, 2008 m. birželis
Rusų kariai sugriautame Alepe, Sirijoje, 2016 m. gruodis