Kita priežastis, galbūt, buvo akivaizdus Kijevo „silpnumas“ ginantis nuo Rusijos raketų: „Patriot“ baterijoms, saugančioms sostinės ir kai kurių kitų milijoninių miestų dangų, baigėsi šaudmenys. Gegužės antroje pusėje Zelenskis keletą kartų tiesiogiai kreipėsi tiek į Trumpą, tiek į kitas JAV valdžios institucijas su prašymu skubiai tiekti ar parduoti raketas, taip pat naujus įrenginius. Tačiau apie teigiamą atsakymą nepranešta – tai nestebina, turint omenyje tebesitęsiančią įtampą Persijos įlankoje ir galimą JAV pasirengimą operacijai Kuboje.

Tuo tarpu Rusijos kariuomenė aktyviai pereina nuo lėtų ir lengvai numušamų „Geran-2“ prie reaktyvinių „Geran-3/4“ ir „Geran-5“. Gegužės 20 d. paaiškėjo, kad Rusija plečia dronų bazę „Cimbulovo“ Orlovo srityje, kad galėtų paleisti reaktyvinius „Geran“: ten statoma dar dešimt apie 80 metrų ilgio stendų šiems ginklams – jie maždaug tris kartus didesni už įrenginius įprastiems dronams. Tuo tarpu Ukraina labai lėtai gauna vakarietiškus naikintuvus, galinčius efektyviai numušti tokius taikinius danguje virš užnugario sričių. Šiuo atžvilgiu reikšmingas yra Zelensko vizitas į Švediją gegužės 28 d. – dėl JAS 39 „Gripen“ naikintuvų, kurių nekantriai laukia Ukrainos ginkluotosios pajėgos. Kelionė tikriausiai parodė Europos gynybos pramonės lėtumą: pirmieji 16 lėktuvų bus pristatyti tik 2027 m., artimiausi – po dešimties mėnesių.

Nuo gegužės 20 d. iki maždaug 27 d. Kijevo – Maskvos – Minsko trikampyje vyko sunkiai suprantama, bet audringa veikla. Ji buvo susijusi su Rusijos ir Baltarusijos branduolinėmis pratybomis, taip pat su galimais – kaip teigė kai kurie Kijevo pareigūnai – Baltarusijos puolimais Ukrainos kryptimi. Gegužės 20 d., pasibaigus Vado štabo posėdžiui, Zelenskis netikėtai pareiškė, kad Ukraina stiprina Černihivo–Kijevo kryptį: žvalgyba pranešė apie Rusijos rengiamas puolamąsias operacijas šiaurėje.

Kitą dieną visose šalies šiaurinėse srityse nusirito „didelio masto kovos su sabotažu veiksmų“ banga, o gegužės 22 d. Zelenskis netgi asmeniškai apžiūrėjo pasienio rajonus šalies dešiniojo kranto šiaurėje. Gegužės 25 d. į Kijevą deryboms netikėtai atvyko tarptautiniu mastu pripažinta Baltarusijos opozicijos lyderė Svetlana Tichanovskaja, kurią oficialusis Kijevas anksčiau iš esmės ignoravo. Savo ruožtu, gegužės 26 d. Baltarusijos pusė pranešė apie padidėjusį Ukrainos dronų aktyvumą: per savaitę jie 116 kartų bandė kirsti Baltarusijos sieną ir netgi sugadinti pasienio infrastruktūros elementus. Tačiau po specialiųjų tarnybų paaiškinimų situacija nurimo.

Masiniai raketų apšaudymai

Gegužės 25 d. smūgis pirmiausia nukreiptas į mažiausiai keturias dideles gynybos gamyklas Kijeve – sprendžiant iš nedaugelio vaizdo įrašų, tai sukėlė galingus sprogimus ir gaisrus mieste. Smūgis taip pat pasiekė Beląją Cerkvę, didelį miestą ir svarbų karinį centrą Kijevo srityje: prieš jį Rusija trečią kartą per karą panaudojo „Oreshniką“. Remiantis Ukrainos žiniasklaidos duomenimis, raketa nukrito garažų rajone, nors galimas taikinys – kaip ir per smūgį Lvovui – buvo lėktuvų remonto gamykla arba dronų gamykla netoliese esančioje pramoninėje zonoje. Taip pat nukentėjo Dniepras ir kiti miestai. Aktyviai buvo naudojamos balistinės ir hipergarsinės raketos, taip pat dronai. Nukentėjo daug civilinių pastatų, įskaitant didelį prekybos centrą Kijeve Lukjanovskajos aikštėje, kuris visiškai sudegė.

Kitas masinis smūgis buvo naktį iš birželio 1-osios į 2-ąją. Rusija panaudojo 73 balistines raketas ir daugiau nei 650 kamikadzių dronų. Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms pavyko numušti 40 raketų (daugiausia sparnuotųjų „X-101“) ir didžiąją dalį dronų. Tačiau daugiau nei 20 balistinių „Iskander-M“ ir aštuoni hipergarsiniai balistiniai „Cirkonai“ pasiekė tikslus. Pasekmės šiuo metu atrodo didesnės, nes buvo paveikti energetiniai objektai. Kijeve buvo sunaikintas „Ukrpočtos“ krovinių centras ir keletas didelių sandėlių, o tai sukėlė rimtus gaisrus visuose miesto rajonuose. Žuvo šeši žmonės.

Prieš smūgį su GRU susijęs kanalas „Rybary“ paskelbė samprotavimus, kad Kijevas, gegužės 31 d. paminėjęs miesto dieną pilnavertėmis ir visiškai ne karo laiko šviesomis, matyt, atkūrė savo energetinius pajėgumus. Kitos to paties kanalo spekuliacijos buvo susijusios su tiltais per Dniepro upę Zaporožės ir Dniepro miestuose, kurie galėtų tapti smūgių taikiniu, siekiant sumažinti Ukrainos logistiką rytinėje kryptimi ir taip ją suderinti su susilpnėjusia Rusijos logistika okupuotose teritorijose. Per apšaudymą naktį į birželio 2 d. Zaporožė ir Dniepras patyrė galingus smūgius. Srities karinė administracija pranešė, kad Dniepre žuvo 16 žmonių, o dar 42 buvo sužeisti, tarp jų – keturi vaikai.

Po kelių valandų po ilgai trukusio apšaudymo Dmitrijus Peskovas padarė pareiškimą, kuris visiškai pakeitė paskelbtos keršto už „vaikus“ prasmę. Iš esmės jis vėl pakartojo Kremliaus teiginius apie pasirengimą „tikroms deryboms“, kurioms, tariamai, Kijevas nėra pasirengęs, ir pareiškė, kad „konfliktą Ukrainoje galima užbaigti iki dienos pabaigos, jei Zelenskis duos Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms įsakymą pasitraukti iš Rusijos regionų“. Kitaip tariant, jis pakartojo Putino norą perimti visų šešių Ukrainos regionų kontrolę, kurių daugumos Maskva visiškai nekontroliuoja.

Tada Peskovas dar du kartus patvirtino Rusijos pasirengimą taikos deryboms ir ryšių su JAV palaikymą šiuo klausimu. Todėl jo žodžiai apie „visiškai kitokią konflikto paradigmą“ po Starobelsko, pasakyti ten pat, vėl gali būti vertinami tik kaip pateisinimas destrukciniams smūgiams į civilinę infrastruktūrą ir civilių gyventojų aukoms – įskaitant realius, o ne mitinius vaikus.

N. Mitrochinas
republicmag.io

▲