Be to, į galutinį dokumentą grįžo „Europos problema“: valstybės vėl reikalauja „pirmosios nakties teisės“, t. y. pirmumo teisės plėtoti visus naujus telkinius ir visus būsimus investicinius projektus. Europos ir Ukrainos bendrovėms jos gali būti pasiūlytos tik tuo atveju, jei nesusidomės amerikiečiai.
Bet tai dar ne viskas: per metus nuo amerikiečių atsisakymo investuoti į kokį nors telkinį ar investicinį projektą Ukraina neturi teisės bet kuriam investuotojui pateikti geresnio pasiūlymo, nei pateikė amerikiečiams. Be to, Ukrainos vyriausybė turės pasidalyti su amerikiečių puse visomis derybų su kitais investuotojais detalėmis, įskaitant konfidencialias.
Toliau – daugiau. Į naująjį dokumento projektą įtraukta nuostata, kurios nebuvo nė viename iš ankstesnių variantų: į licencijas išgauti „ypatingos svarbos naudingąsias iškasenas“ Ukraina turės įtraukti draudimą parduoti šiuos telkinius „pirkėjams, kurių pagrindinė verslo vieta yra šalyje, kurią Fondas pripažįsta strategine JAV konkurente“. Tai iš esmės reiškia, kad, pavyzdžiui, Danija, kaip ir dabar, negalės investuoti į infrastruktūros objektų atkūrimą Ukrainos mieste Mykolajive, nes Danija aiškiai laikoma JAV konkurente.
Tačiau dar įdomiau, kaip JAV pristato „bendrą“ Investicinį fondą: jo valdybą sudarys trys amerikiečiai, iš kurių vienas būtinai bus iš JAV finansų ministerijos, ir du ukrainiečiai, kurių kandidatūroms pirmiausia turi pritarti fondas. Tai reiškia, kad valstybės pasilieka ir kvorumą, ir veto teisę.
Ir netgi mokesčius Fondas mokės į Amerikos biudžetą, o pati sutartis turi būti įregistruota ne Kyjive, o Delavero valstijoje. Jei Ukraina norės užginčyti Fondo sprendimus ir veiksmus, turės tai daryti Niujorko teisme.
Ukrainos parlamento narys Jaroslavas Železniakas savo „YouTube“ kanale paskelbė dokumento ištrauką, su kuria jam pavyko susipažinti. Nuo pirmos minutės deputatas prisipažįsta: visi, su kuriais jis aptarinėjo JAV iškeltas sąlygas, šią susitarimo versiją apibūdina vienu imliu nepadoriu žodžiu..
„Kaip šiame susitarime ginami Ukrainos interesai? Niekaip“, – sako V. Železniakas. – Pagrindinius sprendimus priima Amerikos pusė, Ukraina negauna jokio teisinio mechanizmo savo interesams ginti ir kiekvieną būsimą infrastruktūros projektą turės derinti su JAV. Dokumente nėra jokių saugumo garantijų. Jis nenumato nei karinės, nei politinės pagalbos. Aš asmeniškai tikrai niekada nebalsuosiu už tokį šios sutarties variantą“.
Praėjus mėnesiui Ukraina vėl atsidūrė tokioje padėtyje, kai būtina vilkinti laiką, prašyti kompromiso ir teikti kontrpasiūlymus. Ukrainos prezidentas supranta, kad staiga atsisakyti pasirašyti sutartį, kad ir kokia gėdinga ir vergiška Ukrainai būtų jos dabartinė forma, neįmanoma.
Po praėjusią savaitę Paryžiuje vykusių derybų su Europos lyderiais V. Zelenskis sakė: „Nenorėčiau, kad JAV susidarytų įspūdis, jog Ukraina apskritai yra prieš. Mes nuolat demonstravome savo teigiamus signalus“.
Kol kas D. Trumpo administracijos signalų tokiais pavadinti negalima. Baltųjų rūmų atstovė spaudai Caroline Leavitt per brifingą žurnalistams sakė, kad Donaldas Trumpas yra nusivylęs tiek V. Zelenskiu, tiek V. Putinu*. Su Kremliaus šeimininku niekaip nepavyksta susitarti dėl paliaubų, o su Ukrainos prezidentu – dėl pinigų. O tai reiškia, kad būtent jie bus paskelbti kaltais dėl to, kad respublikonas taip ir neįvykdė savo rinkimų kampanijos pažadų.
republic.ru
* Vladimiras Putinas Tarptautinio baudžiamojo teismo kaltinamas nusikaltimais žmonijai. Išduotas jo arešto orderis.
2023 metų spalio 13 d., Europos Tarybos Parlamentinė Asamblėja (ETPA) priėmė rezoliuciją, pripažįstančią Rusijos Federacijos vadovą Vladimirą Putiną diktatoriumi.