— Ar jie bus panašūs į vykusius Sovietų Sąjungoje po Stalino mirties? Dabar „madinga“ lyginti su tuo laikotarpiu…
— Matote, daug kas sakė, kad mirus Stalinui, po jo bus Berija, ir bus dar blogiau. Po Stalino buvo Berija, kuris ir padėjo Stalinui mirti. Bet nebuvo taip blogai, kaip visi bijojo, nes Berija iš karto tapo visiškai kitu žmogumi. Jis pats uždraudė kankinimus saugumo pajėgose ir pradėjo kalbėti apie Vokietijos suvienijimą. Nors jis valdžioje buvo tik trejetą metų, vis dėlto pateikia pavyzdį, kad nepaisant daugelio veiksnių šalyje prasidėjo procesas, kurį istorikai vadina atšilimu.
Komandinės-administracinės ekonominės sistemos pagrindas nebuvo pakeistas ir išliko stalinistinis, tačiau politinės „nuostatos" pasikeitė labai greitai. Ir šalis niekada daugiau negrįžo prie atviro stalinizmo, niekada daugiau. Todėl, kad jis pirmiausia buvo baisus elitui. Manau, kad tas pats vyksta ir dabar.
— Ar kas nors iš šiuolaikinio elito, jūsų nuomone, turi Berijos bruožų?
— Manau, kad tai bus kolektyvinis Berija. Tiesą sakant, net ir tada Berija nebuvo vienišas, be jo buvo bent jau Malenkovas ir Chruščiovas. Jie su Stalinu gėrė dačoje, o po to šis mirė. Taigi ir šį kartą, manau, gali būti kolektyvinė priežastis. Tai ir yra jo stiprybė.
Beje, Chruščiovas taip pat buvo nuverstas kolektyviai, nors ne taip dramatiškai kaip Stalinas, Chruščiovo niekas nenužudė, nors toks planas buvo. Istorija rodo, kad už tokių permainų paprastai stovi keletas žmonių.
„Sąžiningumas — tai atsakomybės prieš savo šalį ir pasaulį kelias“
— Ką patartumėte studijuoti šiandienos studentams? Kad karo metu jie galėtų normaliai mokytis, sulaukti režimo žlugimo ir tada galėtų save pritaikyti?
— Galima ir reikia studijuoti tai, kam turi pašaukimą. Tai yra, bet ką. Fiziką, mediciną, literatūrą… Tik svarbu atskirti rimtą mokslą nuo ideologijos.
— O ideologija skiepijama visur…
— Taip, ir humanitariniuose moksluose bus dar labiau skiepijama, nei gamtos moksluose, ir čia reikia tik atskirti grūdus nuo pelų. Rinkitės profesiją, kuri jums patinka ir yra artima. Nesistebėkite tuo, ką kalbės įvairūs kvailiai ir niekšai. Klausykitės jų puse ausies ir juokitės iš jų. Tačiau įdėmiai klausykitės kiekvieno tikro mokslininko, tikro mokytojo žodžio.
Studijuokite viską, ką galite, klausinėkite, susitikite su bendraminčiais už universiteto ribų, ir tapsite geru specialistu. Jei įmanoma, keleriems metams išvykite į užsienį studijuoti į gerus universitetus.
— Kaip manote, kokia, kaip sakėte, tikrų mokslininkų dalis dabar yra universitetuose?
— Pripažįstu, tikslų skaičių sunku pateikti. Bet stebiu savo kolegas ir jaunuosius mokslininkus, su daugeliu jų susirašinėju ir matau, kad tokių žmonių yra visur, kiekviename universitete. Taip, jie elgiasi atsargiai, nedaro plačiai transliuojamų skambių pareiškimų, bet ir toliau dirba savo darbą — moko žmones. Jie supranta, kaip mokyti studentus literatūros, ekonomikos, istorijos, religijos — bet ko, ir daro tai puikiai. Ir, esu įsitikinęs, jie ir toliau tai darys gerai.
Dabar daugelis žmonių Rusiją lygina su Sovietų Sąjunga, tačiau net ir tada buvo daug žmonių, kurie sugebėjo įgyti kokybišką išsilavinimą ir susiformuoti kritišką požiūrį į tikrovę.
— Kaip manote, mokslininkai turėtų daryti, kaip Jūs pavadinote, plačiai transliuojamus pareiškimus, kad padėtų studentams ir iš esmės plačiajai visuomenei?
— Tai jau yra asmeninio pasirinkimo klausimas, todėl galiu kalbėti apie savo patirtį: kai 2014 m. padariau tokį pareiškimą apie Krymo aneksiją, dėl to buvau išmestas iš MGIMO. Tačiau žodis pasklido, ir aš niekada dėl to nesigailėjau ir manau, kad tai neturėjo neigiamos įtakos mano kūrybiniam gyvenimui. Atvirkščiai, mane tai veikiau išlaisvino. Bet kiekvienas sprendžia pats. Vieni žmonės turi drąsos ir jėgų, galimybių tai padaryti, kiti neturi nė vieno iš šių trijų dalykų.
Be to, tokiems veiksmams nereikia klaidingų startų, t. y. ką nors pasakyti, dėl to kentėti, o paskui atsitraukti. Čia kiekvienas turėtų pats nuspręsti, kada, kaip ir ką sakyti ir daryti, aš šiuo atžvilgiu negaliu nieko raginti.
Galiu tik pasakyti viena: pasielgsite drąsiai savo gerovės kaina, ir žmonės tai įvertins. Jei elgsitės ne drąsiai, bet ramiai ir sistemingai mokysite studentus ar moksleivius, aiškindami jiems tiesą, žmonės tai taip pat įvertins. Šiaip ar taip, tai taip pat yra atsakomybės prieš savo šalį, žmones ir pasaulį būdas.
— Katastrofa Rusijoje įvyko, kaip sakėte, dar XX a. pradžioje, ir dabar tai jau pagyvenusi dama. O kas „jei to nebūtų buvę“? Ar istorija tariamosios nuosakos neturi?
— 1917 m. revoliuciją priėmėme kaip faktą. Ir ji galėjo neįvykti, bet įvyko. Ir buvo žmonių sutikimas su bolševikiniu melu ir priespauda. Rezultatas buvo totalitarinio, neįtikėtinai žiauraus, kruvino režimo sukūrimas. Ir daugeliu atžvilgių mes vis dar negalime iš jo išsivaduoti. Tai faktas. Tačiau beprasmiška kalbėti apie tai, kas būtų buvę, jei viso to nebūtų įvykę. Bet kaip iš to išeiti — tai visiškai konkreti tema be jokios tariamosios nuosakos.
republic.ru
* Vladimiras Putinas Tarptautinio baudžiamojo teismo kaltinamas nusikaltimais žmonijai. Išduotas jo arešto orderis.
2023 metų spalio 13 d., Europos Tarybos Parlamentinė Asamblėja (ETPA) priėmė rezoliuciją, pripažįstančią Rusijos Federacijos vadovą Vladimirą Putiną diktatoriumi.