Rusijos pusė tokių dronų kol kas neturi. Visgi RF KP jau įvertino šratinių šautuvų patogumą kovoje su dronais, tačiau jų kritiškai trūksta. „Karkoras“ Aleksandras Charčenko skundžiasi: „Netgi aprūpinimo ir evakuavimo grupėms vamzdžių neužtenka. Kartais grupėje nėra nė vieno lygiavamzdžio, o jų reikia kelių. Dėl to vaikinai į priešakines linijas tempia nuosavus ginklus. Pasiekiamas absurdas. Kareivio rankose nuosavas ginklas, ir patronus jam irgi reikia pirkti savo sąskaita. Taip, viskas priklauso nuo padalinio, tačiau tokie atvejai toli gražu ne vienetiniai“.
Taigi, rusų kariai dabar skubiai ieško stambių šratinių šautuvų partijų, tačiau tai nėra paprasta. Anksčiau didelę Rusijos rinkos dalį užkariavo vakarietiškos šautuvus gaminančios kompanijos, ir dabar jų tiekimas nutrūko, o Rusijos kompanijoms plėsti šautuvų gamybą iš specialaus plieno ne taip jau paprasta. Todėl akys viltingai krypsta įvairių teisinių arba savanoriškų tokių ginklų paėmimo iš gyventojų pusėn. Kalbama apie einamąjį baudžiamųjų bylų „konfiskatą“, kuo užsiima Rosgvardija, arba savanoriško atidavimo patriotiniais sumetimais kampanijas. „Viorstka“ skaičiavimais, po 2024 spalį paskelbtos ginklų pridavimo amnestijos, „SKO“ atiduodamų ginklų skaičius padvigubėjo ir iš viso nuo 2024 metų gegužės iki gruodžio Rosgvardija 20-yje Rusijos regionų gavo daugiau nei 4,3 tūkstančius vienetų asmeninių ginklų.
Suprantama, priešakinėse pozicijose ir artimajame užnugaryje esantiems mažiausiai 300-ams tūkstančių rusų kareivių tai yra lašas jūroje. Vis gi kampanija plečiasi. Sausio 14 dieną buvo paskelbta, kad de facto prie jos prisijungia regionų valdžia. Tendenciją davė Jamalo-Nencų autonominė sritis, kur gubernatorius Dmitrijus Artiuchovas paskelbė pasiųsiantis į frontą savo šautuvą. Jau vakarop apie tai paskelbė Salechardo ir Kojabrsko vadovai. TG kanalo „UralInfoZavod“ informacija, Aleksejus Titovskis kariams nupirko Baikal, o Aleksejus Romanovas — karabiną „Saiga-12“. Iš viso 2018 metų duomenimis gyventojai turėjo mažiausiai 4,4 mln. vienetų lygiavamzdžių ir graižtvinių medžioklinių ginklų vienetų, tad savanoriškai prievartinių jų paėmimo iš gyventojų rezervai nemenki, juo labiau, kad dauguma jų užregistruota.
Viena iš greitesnio aprūpinimo „lygiavamzdžiais“ kampanijos priežasčių — greito šviesolaidinių Ukrainos dronų, aprūpinančių geresnį „paveikslėlį“ operatoriu, o svarbiausia, atsparių REK, pasirodymo fronte grėsmė. Tokie dronai yra rusų išradimas ir gerai pasirodė mūšiuose Kursko srityje. UGP prie jų nusprendė pereiti rudenį, ir fronte jau pasirodė pirmieji pavyzdžiai, nors tuo pat metu masiškai tebegaminami seno pavyzdžio FVP dronai. Tačiau šviesolaidiniai dronai turi vieną trūkumą — jie manevruoja sklandžiau ir yra lėtesni. O tai reiškia, labiau pažeidžiami šaulių ginklais, taip pat ir šratiniais.
Kol kas Rusijos armija taip pat nutarė, kad civilius automobilius apvirinti antidroninėmis grotomis ir taip važiuoti į šturmą ar iš viso tokias mašinas naudoti artimajame užnugaryje — bloga idėja. Kadangi drono ataka tokias grotas paverčia papildoma karteče. Todėl dabar armijoje linkstama prie nupjautų stogų ir durų, kad greta atsiradus dronui, būtų galima skubiai iššokti iš mašinos — tuomet smarkiai padidėja galimybė išgyventi.
republic.ru

