©Sjoerd Groeskamp
Milžiniškos užtvankos tarp Škotijos, Norvegijos, Prancūzijos ir Anglijos yra galimas didelės problemos sprendimas.
©Sjoerd Groeskamp
2020 m. „American Journal of Meteorology“ paskelbtame straipsnyje Nyderlandų karališkojo jūrų tyrimų instituto okeanografas Sjoerdas Groeskampas pasiūlė statyti 475 km ilgio užtvanką – Šiaurės Europos uždarymo užtvanka, arba NEED - tarp Šiaurės Škotijos ir Vakarų Norvegijos bei dar 160 km užtvanką tarp Vakarų Prancūzijos ir Pietvakarių Anglijos.
Taip apytiksliai 25 milijonai europiečių būtų apsaugoti nuo jūros lygio kilimo dėl globalaus klimato atšilimo pasekmių.
Sjoerdas Groeskampas sako, kad be tokios drastiškos priemonės didžioji dalis Londono ir trečdalis Nyderlandų atsidurs po vandeniu.
Remiantis esamais projektais, mokslininkai skaičiuoja, kad pastatyti vadinamąją Šiaurės jūros uždarymo užtvanką kainuos nuo 250 iki 500 mlrd. eurų, o statybos darbai užtruktų nuo 50 iki 100 metų.
©Eivindgh, CC BY-SA 4.0
Nyderlandų okeanografas teigia, kad ji taip pat atrodo techniškai perspektyvi. Pasak jo, Šiaurės jūros gylis tarp Prancūzijos ir Anglijos retai viršija 100 metrų, o tarp Škotijos ir Norvegijos jis vidutiniškai siekė apie 127 metrus, o prie Norvegijos krantų siekia daugiau nei 320 metrų.
„Šiuo metu mes galime pastatyti fiksuotas naftos platformas gylyje, viršijančiame 500 metrų, todėl tokia užtvanka atrodo įmanoma", - sakė jis.
Tarptautiniai ekspertai sutinka, kad planai atrodo teoriškai perspektyvūs. „Per šimtus metų mes padarėme keletą reikšmingų mūsų kraštovaizdžio pritaikymų, o Nyderlandai yra to pavyzdys", - sakė Redingo universiteto hidrologijos profesorė Hannah Cloke.
©Eivindgh, CC BY-SA 4.0
Ji pridūrė, kad „gerai, kad mes galvojame apie netradicinius problemos sprendimo būdus. Manau, kad labai svarbu ir toliau galvoti apie šias idėjas, nes ateitis atrodo labai baisi. Jei pažvelgsite į 1940-uosius JK Temzės barjeras tikriausiai atrodė taip pat beprotiškai. Tai priklauso nuo to, kas nutiks per ateinančius 20–30 metų“.
Tačiau Cloke perspėjo, kad užtvanka gali būti ne pats geriausias pinigų panaudojimas. „Gal turėtume galvoti apie tai, kaip apsaugoti gyventojus nuo potvynių įvairiais būdais, bet taip pat pagalvokime, ką galime padaryti, kad klimatas nepablogėtų".
Tęsinys kitame puslapyje:
©C messier, CC BY-SA 4.0
