Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ilgai siekė, kad vakariečiai sąjungininkai leistų naudoti jų pateiktas raketas smūgiams Rusijos teritorijoje. Taiau JAV iki paskutinio laiko savo ginkluotę naudoti tik ribotai. Apribojimai iš dalies buvo nuimti 2024 metų gegužės gale. Po to rusų puolimas į Chersono sritį užstrigo.
Truputį vėlisu, birželį, ISW analitikai priminė, kad JAV riboja Ukrainos pateiktos tolimojo veikimo ginkluotės, tokios kaip ATACMS ir Storm Shadow, naudojimą smūgiams Rusijos teritorijoje. Iš esmės, kalbama tik apie žemes išilgai valstybinės RF ir Ukrainą skiriančios sienos, o didelė dalis rusų užnugario — bent 84%, kuri yra tolimojo veikimo raketų ATACMS zonoje, — vis dar saugūs. Ir būtent ši teritorija naudojama pridengti pagrindines RFGP pajėgas, valdymo organus, logistikos tarnybas, užnugario tiekimą ir t.t.
Ekspertai ne kartą pažymėjo, kad tolimosios raketos teoriškai leidžia Ukrainos kariuomenei smūgiuoti toli už fronto linijos: pagrindiniu tikslu gali tapti kariniai aerodromai, naftos perdirbimo gamyklos ir ginkluotės sandėliai — tai, kas lig šiol būdavo atakuojama dronais. Vakarų medija nurodydavo, kad visų apribojimų nuėmimas nuo tolimojo nuotolio raketų naudojimo teoriškai gali suteikti Ukrainai naują impulsą kare, priversdamas Rusiją dar toliau atitraukti kritiškai svarbius vadovavimo punktus ir kitus vertingus objektus, o tai tikrai atsilieps RFGP veiksmams Ukrainoje.
Dabar, nuėmus apribojimus, į ATACMS, SCALP ir Storm Shadow veikimo zoną patenka stambūs Rusijos miestai, tarp kurių Brianskas, Kurskas, Lipeckas, Voronežas, Taganrogas, Rostovas prie Dono, Oriolas, Kaluga ir Smolenskas, su bendra 4,7 mln. žmonių populiacija, anksčiau nurodė ISW. Iš viso teritorijoje, patenkančioje į vakarietiškų tolimojo veikimo ginklų poveikio spindulį, yra ne mažiau nei 245 kariniai Rusijos objektai, paskaičiavo ISW. Tarp jų — 16 rusiškos karinės aviacijos aerodromų, o taip pat rusų dalinių bazavimosi vietos, štabai, komandiniai punktai, karinės gamyklos ir kuro sandėliai.
* Vladimiras Putinas Tarptautinio baudžiamojo teismo kaltinamas nusikaltimais žmonijai. Išduotas jo arešto orderis.
2023 metų spalio 13 d., Europos Tarybos Parlamentinė Asamblėja (ETPA) priėmė rezoliuciją, pripažįstančią Rusijos Federacijos vadovą Vladimirą Putiną diktatoriumi.