©Віталій, CC BY 3.0
Rusijos Federacijos grėsmė, panaudojant taktinius branduolinius ginklus prieš Ukrainą, mažai tikėtina, bet niekas nežino, kas yra paranojiško Putino galvoje.
©https://en.wikipedia.org/wiki/File:MGR-3_Little_John_01.jpg
Kremlius karts nuo karto bando įbauginti pasaulį savo branduoliniais ginklais, JAV – strateginiais, o Ukrainą ir Europą – taktiniais.
Ir jei svarstysime šią galimybę Ukrainos atžvilgiu, tai bus būtent taktiniai branduoliniai ginklai, kurie išsiskiria mažesne galia ir kitomis pristatymo priemonėmis.
Taktinių branduolinių ginklų paskirtis
Branduolinių ginklų atsiradimo metu jie buvo laikomi išskirtinai strategine karine priemone, galinčia sustabdyti karą arba tapti galinga apsauga nuo jo. Dėl to Šaltojo karo metais dėl nuolatinių „branduolinių lenktynių“ susikaupė tiek strateginių kovinių galvučių, kad Žemę buvo galaima sunaikinti kelis kartus.
©https://commons.wikimedia.org/wiki/File:DavyCrockettBomb.jpg
Kariškių galvose buvo nupieštas Trečiojo pasaulinio karo scenarijus, kai branduoliniais ginklais buvo naikinami ne tik miestai už priešo linijų, bet ir įtvirtintos pozicijos – įtvirtintos teritorijos, kariuomenės sutelkimas, perėjos, štabas ir kt. Nukreipti į juos visavertę tarpžemyninę raketą buvo neracionalu net teoriškai, o mūšio lauke generolams turėjo būti „po ranka“ tokios priemonės sunaikinti tokius taikinius.
Taip atsirado taktiniai branduoliniai ginklai. Jie atspindėjo koncepciją: minimalus šovinys – maksimalus efektas. Išties, iki didelio tikslumo ginklų atsiradimo dar buvo dešimtmečiai, o vienintelė galimybė kompensuoti klaidas buvo šaudmenų galia.
Taktinis branduolinis ginklas yra branduolinis ginklas, skirtas naudoti mūšio lauke karinėse situacijose, dažniausiai kai draugiškos pajėgos yra arti ir galbūt net ginčijamoje draugiškoje teritorijoje.
Paprastai jie yra mažesnės sprogstamosios galios negu strateginiai branduoliniai ginklai, kurie dažniausiai skirti nukreipti į priešo vidų toliau nuo karo fronto prieš karines bazes, miestus, miestelius, ginklų pramonę ir kitus didesnius plotus.
Taktiniai branduoliniai ginklai apima gravitacines bombas, trumpojo nuotolio raketas, artilerijos sviedinius, sausumos minas, giluminius užtaisus ir torpedas su branduolinėmis galvutėmis.
Karinei vadovybei taktinio branduolinio ginklo pranašumai buvo akivaizdūs. Mesti dešimtis lėktuvų į puolimą arba iššauti tik vieną šūvį. Kalbant apie radiaciją ir taršą, tai, palyginus su tarpžemyniniais strateginiais smūgiais, tai jau lašas jūroje.
©mark6mauno, CC BY 2.0
Šios koncepcijos apogėjų galima laikyti šeštojo dešimtmečio pabaigoje JAV sukurtą „Davy Crockett M388“. Tai mažiausias taktinis branduolinis ginklas istorijoje, kurio galia siekia „tik“ 10-20 tonų (nepainioti su kilotonomis), o šaudymo nuotolis – iki 4 km.
Tam pačiam tikslui buvo sukurti branduolinės artilerijos sviediniai, branduolinės minos, netgi specialūs „branduoliniai paketai“, skirti diversantams. Ir tobulėjant raketų technologijoms bei atsiradus taktinėms ir operatyvinėms-taktinėms raketų sistemoms, tokioms kaip „Tochka-U“ ar „Iskander“ – specialios branduolinės galvutės.
Tęsinys kitame puslapyje:
