Kitas kanalas skirtas svyruojantiems švytuokliams, ieškant subtilaus jų judėjimo nukrypimo, kurį sukelia gravitacijos atsitiktinumas. Kai kurie mokslininkai stebi mažus siūbuojančius iškyšulius, ieškodami nepaaiškinamų judesių, kuriuos būtų galima priskirti gravitacijai. Kiti tiria mažus metalinius kubelius, nuolat laisvai krintančius Europos kosmoso agentūros palydove „LISA Pathfinder“, kuris pateikė vienus iš griežčiausių iki šiol nustatytų apribojimų. Praėjusiais metais Bassi ir jo kolegos pateikė pasiūlymą atlikti švytuoklių eksperimentus žymiai žemesnėje temperatūroje, kur trukdantys triukšmai yra daug tylesni.

Neseniai atsivėrė trečiasis kanalas, kuris galėtų mus nuvesti prie gilių atradimų apie mūsų visatą. Komanda, vadovaujama Nicola Bortollotti vadovaujama komanda Romos Sapienza universitete parodė, kad visi žlugimo modeliai, kuriuose naudojama gravitacija, taip pat turi svarbių pasekmių pačiam laikui. Tyrėjai teigia, kad atsitiktinis gravitacijos laukas, sukeliantis materijos virpėjimą, nustatytų esminę ribą, kiek tiksliai galime nustatyti laiką.

Galutinė laiko riba

Ši riba yra daug kartų didesnė už Plancko laiką, kurį fizikai anksčiau laikė mažiausiu išmatuojamu laiko intervalu. „Galutinis laiko neapibrėžtumas gali nereikalauti ekstremalios kvantinės gravitacijos, bet gali kilti iš labiau prieinamos fizikos“, – sako straipsnio bendraautorius Curceanu.

Ši riba vis dar yra toli už pasiekiamumo ribų net ir geriausiems šiandieniniams laikrodžiams, kurie naudoja atomo energijos būsenų svyravimus. Tačiau ateities laiko matavimo tikslumo patobulinimai galėtų atverti kitą būdą išbandyti šiuos kolapso modelius. Jei jie teisingi, tūkstantmečio senumo siekis kurti vis geresnius laikrodžius vieną dieną galėtų pasiekti ribą – o ta riba galiausiai padėtų atskleisti kvantinės ir klasikinės fizikos skirtumą. Kadangi skirtingi kolapso modeliai pateikia skirtingus spėjimus, kaip greitai turėtų sumažėti šio laikrodžio tikslumas, šis metodas galėtų padėti eksperimentiniu būdu atskirti modelius.

„Tikiesi, kad laikas teka tolygiai, bet jei turi labai mažus laikrodžius, galbūt pastebėsi, kad laiko matavime yra atsitiktinumo“, – sako Bortolotti. Jei taip ir bus, sako jis, „turėsime pakeisti savo laiko sampratą.“

Net jei ateities eksperimentai uždarys duris šiam požiūriui, fizikai yra įsitikinę, kad tyrimai atskleis gilias įžvalgas apie tai, kaip mūsų griežta realybė atsiranda iš neapibrėžto atomų šokio. „Jie yra apriboti iš skirtingų pusių, skirtingų platformų ir skirtingo masės diapazono“, – sako Bassi. Šie eksperimentai po truputį mažina likusią teorinę erdvę modeliams, kurie bando pritaikyti kvantinę mechaniką gravitacijai. „Arba jie kartu ją sumažins iki nulio, ir tai bus pabaiga. Arba jie kažką atras.“

Zack Savitsky
www.newscientist.com