Remiantis fragmentiška informacija, šiam tikslui GUR pradėjo naudoti oro balionus, iš kurių ant pusiasalio išmetami GPS švyturiai, pagal kuriuos nukreipiami dronai, paleidžiami iš jūrinių bepilotinių laivų. Tarp sunaikintos aviacijos technikos yra keletas sraigtasparnių, lėktuvų An-26 (transportinis), Be-12 (specializuotas amfibijas kovai su jūrų tikslais). Be to, sunaikinta dar apie dešimt radarų, taip pat oro gynybos sistemos elementų („Pancir“ ir S-400 komplekso automobilinis radaras, sudegintas rugsėjo 30 d.). Tačiau tarp GUR vaizdo įrašų su dronais, nukreiptais į taikinius, ir jų realaus sunaikinimo, matyt, yra skirtumas. Bet kuriuo atveju, analizuodami aerodromų nuotraukas po kelių dienų, analitikai, cituojami UNIAN, rugsėjo 29 d. nustatė, kad kai kurie dronai akivaizdžiai veikė „tuščiai“ ir galiausiai nepataikė į lėktuvus.
Tačiau per dvi savaites Kryme buvo sunaikinta ne mažiau kaip aštuoni lėktuvai ir sraigtasparniai, o rugsėjo 25 d. Zaporižės fronte buvo sunaikintas lėktuvas Su-34 (žuvo įgula) ir rugsėjo 29 d. Ukrainos dronas Pokrovske sunaikino sraigtasparnį Mi-8 (įdomus vaizdo įrašas čia) leidžia teigti, kad Rusijos karinė aviacija per trumpą laiką patyrė beprecedentinius nuostolius, bent jau nuo operacijos „Voratinklis“ (birželio 1 d.) pradžios.
Paskutinis atvejis su sraigtasparniu Mi-8 yra svarbus tuo, kad jis buvo sunaikintas akivaizdžiai giliai užnugaryje, taip giliai, kad jo sunaikinimo metu kelio ruože aktyviai judėjo keletas automobilių. Panaši situacija yra įmanoma ne mažiau kaip 25–30 kilometrų nuo fronto linijos ir netgi galbūt toliau, o tai verčia prisiminti apie įvairių tipų ukrainiečių ir rusų mažų smogiamųjų dronų įsiskverbimo į priešo užnugarį gilumą.
Iš rugsėjo 8 d. pranešimo kanale „Butusov plus“ paaiškėjo, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos naudojo baražuojantį droną RAM-2X „Bulava“ (analogas rusų „Lancet“ – itin specifinės formos dronas, populiarus smūgiams į giliai užnugaryje, iki 70 km nuo kovos linijos, esančią karinę techniką ir visų pirma artileriją) 50 km nuo fronto linijos, trasoje Jenakijevo – Debalcevo, prieš armijos automobilį. Neatmetama galimybė, kad sraigtasparnis buvo sunaikintas tuo pačiu dronu. Ir tai yra bent jau ne pirmasis Rusijos sraigtasparnio sunaikinimas Ukrainos dronu ore. Pirmieji bandymai tai padaryti prasidėjo dar antroje 2023 m. pusėje, kai Rusijos ginkluotosios pajėgos aktyviai ir sėkmingai naudojo juos oro smūgiams prieš besiveržiančias Ukrainos pajėgas, bet tik 2024 m. tai pradėjo pavykti.
Pasak Rusijos karinių specialistų, šiuo atžvilgiu situacija Rusijos armijai toliau blogėja ne tik dėl to, kad sraigtasparniai paprastai bijo priartėti prie kovos linijos arčiau nei 25–30 kilometrų. Ukrainos ginkluotosios pajėgos pradėjo naudoti oro balionus dronų signalų retransliacijai, ir tai daro tokiu plačiu diapazonu su galimybe nuolat perjungti signalą, kad Rusijos elektroninės kovos priemonės tiesiog nebegali su tuo kovoti. Tai leidžia FPV dronams skristi dideliais atstumais, nerizikuojant prarasti signalą. Tarp perspektyvių kūrinių, kurie yra bandomi fronte, yra sunkusis transportinis dronas, kuris priima signalą iš panašaus retransliatoriaus jau pakankamai giliai Rusijos užnugaryje ir nukreipia jį FPV dronams, kurie nuo „motinos“ nuskrenda dar dvidešimt ir daugiau kilometrų.
Be to, kuriamos ir optinio pluošto dronai, kurių skrydžio nuotolis nuolat didėja. Įvairios gynybos kompanijos Ukrainoje demonstruoja eksperimentinius gaminių pavyzdžius, kurie potencialiai išplečia smūgių galimybes. Taigi, rugsėjo 30 d. parodoje „Partner 2025“ Belgrade mokslinių tyrimų institutas „Viatacom“ pristatė dviejų 5,5 metro ilgio baražuojančio tipo ginklų „vILA 1“ ir „vILA 2“ maketus, kurios gali skristi iki 7 kilometrų aukštyje ir iki 920 km/val. greičiu bei nuskrieti iki 300 km. Tai vienas iš daugelio panašių prototipų, rodantis, kad esant dabartiniam investicijų į šią pramonės šaką mastui (o ES tą pačią dieną pažadėjo Ukrainai dar 2 mlrd. dronams), šalis gali tapti pasauline lydere šio tipo ginklų gamyboje.
Rusijos kariuomenė savo ruožtu aktyviai naudoja įvairių tipų smogiamuosius dronus giliai Ukrainos užnugaryje. Asortimentą sudaro „Gerani-2“, kurie jau mažiausiai du mėnesius naudojami kaip taktinis smogiamasis ginklas, skirtas naikinti taikinius fronto dalinių užnugaryje, „Lancet“ (iki 100 km gylio), „Molnyja“ (pigiausi dviejų modifikacijų dronai, gabenantys 3–5 kg sprogmenų iki 50 km), taip pat FPV dronai ir optinio pluošto dronai.
Pavyzdžiui, neseniai Rusijos dronai sunaikino ne mažiau kaip dešimt Ukrainos karinės technikos vienetų ir sunkvežimių atsitraukimo, bet svarbiame Iziumo–Slaviansko kelyje, kuris eina maždaug 30 km nuo fronto linijos ir nėra apsaugotas tinklais. Tokie tinklų koridoriai tapo privalomi visiems pagrindiniams keliams, esančioms bent dvidešimties kilometrų atstumu nuo fronto, ir leidžia bent iš dalies apsaugoti techniką nuo FPV dronų smūgių. Abi pusės ekspertai sutaria, kad netrukus judėjimas užnugario keliais iki 100 km nuo fronto linijos bus nuolat atakuojamas įvairių tipų dronų, nors abejoja, ar techniškai įmanoma uždengti visus reikiamus kelius tinklais.
Šiame kontekste rugsėjo 28 d. Ukrainos TG kanale „Soniašnik“, kuris specializuojasi aviacijos temose, pasirodė analitinė apžvalga, kurioje, be kita ko, buvo pranešta apie penktosios kartos rusų naikintuvų Su-57, kurių Rusijos armijoje yra tik apie keturiasdešimt, pasirodymą Donbase. Pažymima, kad jie yra gerai parengti ir naudojami įvairių „mažų“ skraidančių taikinių, ne tik aviacijos, naikinimui.
*RF Teisingumo ministerija laiko Nikolajų Mitrochiną „užsienio agentu“
republic.ru