Pastaraisiais dešimtmečiais laidotuvinis kanibalizmas buvo slopinamas, įprastai Vakarų kolonijinių galių, kurios tai vertino kaip barbariškumą. Viena iš kelių tai tebepraktikuojančių grupių yra aghoriai, hindu atšaka Indijoje. „Tai nėra labai paplitę, bet jie iš tiesų renka kūnus iš upės ir tiesiog juos valgo,“ sako Bello. Panašiai, kaip daugelis priešistorinių grupių, aghoriai kaukoles naudoja kaip indus gėrimui.
Tkos elgesys gali šokiruoti ir jis dažnai kaip toks ir pateikiamas. Bet, naujų atradimų šviesoje kai kurie antropologai sako, kad metas atsikratyti savo neigiamo požiūrio į kanibalizmą. „Tai dalykas, kurį reikia šiek tiek geriau suprasti ir neasocijuoti vien su siaubingu psichopatų elgesiu,“ sako Bello. Cole'as pritaria: „Kanibalizmas nėra blogas ar nenatūralus. Tai gamtos pasaulio dalis. Mes esame jo tęsinys. Ir darėme tai mažiausiai milijoną metų.“ Galbūt teko girdėti apie kuru – paslaptingą ir mirtiną neurodegeneracinę ligą, 1950-ais plitusią tarp Fore, vietinių Papua Naujosios Gvinėjos gyventojų. Galiausiai kuru buvo susieta su kanibalizmu.
Fore žmonės savo mirusiuosius suvalgydavo užuot užkasę ir, valgydami smegenis, kai kurie, prarydavo prionus – keistai deformuotus baltymus, kurie deformuoja ir kitus baltymus, taip mirtinai pažeisdami smegenis.
Kadangi infekcinėmis ligomis užsikrečiame nuo kitų žmonių, gali atrodyti logiška, kad kanibalizmas kelia susirgimo riziką. Iš tiesų, tinkamas parengimas ir terminis apdorojimas daugumą ligas sukeliančių veiksnių sunaikina. Žinoma, žmonių minkštieji audiniai genda, ir juose gali būti kenksmingų Salmonella ir Escherichia coli mikrobų, parazitų ir kirmėlių. Bet šiuo atžvilgiu žmonių valgymas nėra kuo nors pavojingesnis, nei kitų gyvūnų valgymas.
Vienintelė didesnė grėsmė kyla iš smegenyse galinčių būti prionų. Jie sukelia ne tik kuru, bet ir Creutzfeldt–Jakob ligą, „karvių pasiutligės" ar galvijų kempininės encefalopatijos (BSE) atitikmuo.
„Smegenų tikrai reikėtų vengti,“ sako Jamesas Cole'as iš Brightono universiteto, JK. „Jei apsiribojama vien mėsa, baltymais ir riebalais, jie nėra užkrėsti.“
Tai gali padėti paaiškint, kodėl per amžius ir įvairiose kultūrose, kanibalizmas buvo stulbinamai paplitęs (žr. pagr. pasakojimą).
Michael Marshall
www.newscientist.com