Tokius dronus labai sunku numušti, skirtingai nuo jų pirmųjų modelių, ir šioje srityje labai padeda aviacija, elektroninės kovos sistemos ir kai kuriais atvejais „perėmimo dronai“. Paskutiniojo veiksmingumas, pagal spalio 12 d. prezidento Volodymyro Zelenskyio paskelbtus duomenis, yra 68 %, tačiau jo kritikai šalyje rašo ir sako, kad, skirtingai nei ankstesniais karo metais, rusų „Geran“ dabar ramiai ir užtikrintai jaučiasi Kijevo danguje net vidury baltos dienos.
Įvairių tipų ukrainiečių dronai taip pat didina gabenamų sprogmenų kiekį ir skrydžio nuotolį. Spalio 8 d. jie smogė Antipino naftos perdirbimo gamyklai Tiumenės srityje, esančiai už 2000 kilometrų nuo fronto linijos. Ankstesnis jų skrydžio rekordas buvo tik 1400 kilometrų. Tai reiškia, kad dabar visa europine Rusijos dalis, įskaitant Uralo gynybos įmones, yra pavojuje.
Tačiau Ukrainos ginkluotosios pajėgos tradiciškai nepasinaudoja atsiveriančiomis galimybėmis, suteikdamos Rusijos valdžiai laiko prisitaikyti prie naujos grėsmės. Pademonstravusios pasiekimus ne pačiame reikšmingiausiame objekte, per savaitę nuo to momento Ukrainos ginkluotosios pajėgos taip ir nesugebėjo smogti jokiam lengvai pasiekiamam objektui Uralo regione.
Apskritai, beprasmiai apsikeitimai smūgiais infrastruktūrai, kuri neturi tiesioginio ryšio su karu, dabar Ukrainoje sulaukia vis griežtesnės kritikos. Kiekvieną naktį išsiųsti 100–150 dronų kainuoja brangiai – nuo trijų iki penkiolikos milijonų dolerių. Jei daugiau nei 80–90 % jų sunaikinama pakeliui, tai kito Rusijos naftos bazės rezervuaro sunaikinimo kaina tampa „auksinė“. Tačiau pats savaime toks bakas neturi jokio tiesioginio poveikio karo eigai. Nes net jei Ukrainos ginkluotosios pajėgos sugebėjo sukelti benzino trūkumą kai kuriose Rusijos regionuose, Rusijos armija kariauja daugiausia naudodama dyzelinį kurą, o benzinas vėliau bus atvežtas iš Baltarusijos (kur yra daug perteklinių jo gamybos pajėgumų) arba Kinijos.
Smūgiai į Rusijos karinės pramonės infrastruktūrą vykdomi žymiai rečiau, o jų veiksmingumas daugeliu atvejų nėra akivaizdus. Ukrainos dronai kol kas neneša sprogmenų, galinčių realiai sunaikinti didelius gamybos pastatus ar padaryti jiems kritinę žalą. O visos elektros pastotės šimtais kilometrų nuo fronto linijos jau yra apsaugotos nuo dronų, o Ukrainos specialistai mano, kad ši apsauga yra veiksmingesnė nei jos Ukrainos analogai. Pavyzdžiui, spalio 2 d. UNIAN svetainėje paskelbto straipsnio antraštė skamba taip: „Apsauginės konstrukcijos Ukrainoje kainuoja brangiau nei infrastruktūros objektai. Tai absurdas, – energetikos ekspertas Viktoras Kurtevas“.
Tuo pačiu metu Ukrainos kariuomenė nuolat reikalinga finansinė pagalba, kad galėtų aprūpinti pažangius dalinius technika, įranga (įskaitant vakarietiškus snaiperio šautuvus ir brangius specialius šovinius jiems), optiniais prietaisais ir kompiuterine įranga, asmeninėmis apsaugos priemonėmis, specifiniais dronų modeliais, kurie nėra gaminami šalyje. Savanorių surenkamos lėšos jiems per pastaruosius metus smarkiai sumažėjo (kaip ir priešingoje fronto pusėje).
Tokį disbalansą kai kurie Ukrainos autoriai aiškina sistemine korupcija, atsiradusia gaminant dronus, nes vagystės per įmones, gaminančias slaptą masinį produktą pagal skubius valstybės užsakymus, yra ideali aplinka dideliems „atkatams“ užsakovams. Šiuo metu Ukrainos antikorupcinė tarnyba NABU pradėjo septynių dronų gamintojų įmonių patikrinimą. Medžiagą šiam tyrimui pateikė kovinis karininkas, dirbantis dronų perėmimo srityje, žinomas žurnalistas ir tinklaraštininkas Jurijus Kasjanovas.
republic.ru
* Vladimiras Putinas Tarptautinio baudžiamojo teismo kaltinamas nusikaltimais žmonijai. Išduotas jo arešto orderis.
2023 metų spalio 13 d., Europos Tarybos Parlamentinė Asamblėja (ETPA) priėmė rezoliuciją, pripažįstančią Rusijos Federacijos vadovą Vladimirą Putiną diktatoriumi.