©Stop kadras
Rezultatas – abiejų variklių kritinis gedimas.
Tai turėjo būti eilinis skrydis, tačiau jis virto viena įspūdingiausių gelbėjimo operacijų aviacijos istorijoje. Kai „US Airways“ reisas 1549 pakilo į dangų, niekas nesitikėjo, kad vos po kelių minučių 70 tonų sverianti plieno konstrukcija taps bejėgiu sklandytuvu virš tankiausiai apgyvendinto pasaulio metropolio.
Lemtingas susidūrimas: kai technologijos nutyla
Nors šiuolaikiniai reaktyviniai varikliai yra sukurti atlaikyti milžiniškas apkrovas, gamta rado silpnąją vietą. Kylančiam „Airbus A320“ lėktuvui kelią pastojo kanadinių žąsų pulkas. Rezultatas – abiejų variklių kritinis gedimas. Keleiviai išgirdo kurtinantį bumptelėjimą, o tada stojo šiurpi tyla.
Daugiau nei 900 metrų aukštyje lėktuvas liko be traukos. Miesto džiunglės apačioje nepaliko jokių šansų pasiekti artimiausią pakilimo taką.
Pilotas prieš fiziką: sprendimas, kurio nemoko vadovėliuose
Kapitonas Chesley „Sully“ Sullenbergeris turėjo vos kelias sekundes. Standartinės procedūros tokiu atveju reikalauja bandyti perleisti variklius, tačiau „Sully“ suprato – laiko nėra. Jis priėmė protu sunkiai suvokiamą sprendimą: tūpti tiesiai į ledinį Hadsono upės vandenį.
Tai nebuvo paprastas „nukritimas“. Tai buvo matematinio tikslumo reikalaujantis manevras. Per mažas kampas – lėktuvas subyrės į šipulius; per didelis – jis tiesiog ners po vandeniu.
Kodėl visi išgyveno?
Nors Holivudo filme „Sully“ (su Tomu Hanksu) matome dramą, tikroji sėkmės priežastis – ne tik kapitono šaltakraujiškumas, bet ir lėktuvo konstrukciniai ypatumai bei neįtikėtina gelbėtojų reakcija. Vos per kelias minutes prie skęstančio lėktuvo prisistatė netoliese buvę keltai, o visi 155 lėktuve buvę žmonės buvo išgelbėti.
Šis įvykis dar kartą įrodė: net ir tobuliausių technologijų amžiuje, galutinį žodį taria žmogaus profesionalumas ir gebėjimas improvizuoti mirtino pavojaus akivaizdoje.
