R. Fico

Po skambučio V. Zelenskiui įvyko tai, ko nesitikėjo net V. Putinas.

Dar vakar vadintas vienu didžiausių Kremliaus sąjungininkų ES viduje, Slovakijos premjeras Robertas Fico sudrebino politinę padangę. Po konfidencialaus pokalbio telefonu su Volodymyru Zelenskiu, Bratislavos kursas apsisuko 180 laipsnių kampu. Kas privertė „kietąjį“ slovaką nusileisti?

Bratislava ir Kyjivas ilgą laiką bendravo tarsi per spygliuotą vielą. R. Fico retorika, dažnai persipynusi su pro-rusiškais naratyvais, kėlė nerimą tiek Ukrainai, tiek Briuseliui. Tačiau naujausi įvykiai rodo – geopolitinis žaidimas keičiasi iš esmės.

Kas nutiko? Pagrindiniai lūžio taškai:

Citatos, kurios sako viską:

„Slovakija nori stabilios ir demokratinės Ukrainos“, – savo „Facebook“ paskyroje, kurioje anksčiau netrūkdavo kritikos Kyjivui, rašė R. Fico.

Nors premjeras pripažįsta, kad nuomonių skirtumų išlieka, jo tonas pasikeitė neatpažįstamai: „Turime nesutarimų, bet bendras interesas yra vienas – draugiški santykiai.“

V. Zelenskis, panašu, lengviau atsikvėpė. „Jų parama mūsų narystei ES yra istoriškai svarbi“, – teigė Ukrainos prezidentas, jau išsiuntęs oficialų kvietimą R. Fico apsilankyti Kyjive.

Ekstremalus balansavimas: cirkas ar meistriška strategija? 

Slovakija vėl atsidūrė tarp kūjo ir priekalo – tarp Maskvos interesų ir Kyjivo kovos už laisvę. Ar šis staigus R. Fico „viražas“ yra nuoširdus vertybių pokytis, ar pragmatiškas išskaičiavimas, pamačius, kur pučia geopolitiniai vėjai?

Viena aišku – Briuselio koridoriuose ši naujiena sukėlė tikrą audrą. Ar Slovakijos laivas atsilaikys, kai banga tėškėsi į kitą pusę, pamatysime jau po pirmadienio susitikimo Jerevane.