1. Tesla ant stogo;
2. Grafeno filtras;
3. Gintarinis žinduolių kraujas;
4. Didysis rifas – vis labiau Baltasis;
5. Molekulių savigyna;
6. Atskiroji aštuonkojų evoliucija;
7. Superžemės atmosfera;
8. Telefonų ekranų savigyda;
9. Griežtas „NE“ plikei;
10. Daugiau dirbtinio intelekto vardan sveikatos
Nors Tesla Saulės energetikos sprendimai labiau garsėja elektrą gaminančiomis čerpėmis, bet tai aktualu tik naujų stogų rinkos segmentui. Dabar Tesla bando kurti inovacijas tiems, kam naujo stogo nereikia, tačiau kas nori gaminti savo elektrą. Šį savaitgalį Tesla pristatė išskirtinius Panasonic gamintus elektros skydelius.
Grafino oksido membranų savybės susilaukė nemenko dėmesio jau ir anksčiau. Dabar pavyko iš vandens išfiltruoti druskas – išgėlinti jūros vandenį. Naujas Manchesterio mokslininkų tyrimas galėtų suteikti švarų vandenį milijonams. Darbas publikuotas Nature Nanotechnology žurnale.
Mokslininkai pirmą kartą gintare aptiko fosilizuotas žinduolių raudonąsias kraujo ląsteles, kurioms 15 – 30 milijonų metų. Kraujas priklausė beždžionei ir buvo susikaupęs erkėje. Papildomas radinys – kraują užkrėtę pirmuonys, kurie ir dabar sukelia ligas.
sciencemag.orgtechnologijos.lt
Tyrimai iš oro parodė neregėtą koralų pabalimą, pažeidusį du trečdalius Australijos Didžiojo Barjerinio rifo. Pabalimas – dumblių netekimas - pažeidė 1500km rifo ruožą. Naujausi pažeidimai susikoncentravę viduryje, kai tuo tarpu pernai metų balimas labiausiai pažeidė šiaurinę dalį. Ekspertai baiminasi, kad dėl šių dviejų įvykių artumo koralams gali likti mažai vilčių atsistatyti.
Kai genetinę informaciją pernešančios molekulės patiria kenksmingą pašalinį poveikį, jos turi apsaugą nuo galimų mutacijų ir pažeidimų. Pavyzdžiui, DNR ją paveikiančios ultravioletinės šviesos energiją gali išsklaidyti, panaudodama ją vandenilio atomus jonizavimui – taip kiti cheminiai ryšiai nesuyra. Šiuos procesus siekiantys ištirti mokslininkai rentgeno spindulių lazeriu paveikė gan paprastą molekulę, 2-tiopiridoną, kintančią taip, kaip ir DNR blokai. Procesas buvo tiriamas, veikiant azoto atomą femtosekundinais rentgeno spindulių impulsais.
Naujas tyrimas rodo, kad galvakojai prie kintančios vandens temperatūros dažniau prisitaiko, keisdami savo RNR, o ne DNR.

