2. 16 milijonų susietumų;
3. Joninis variklis – nebe paparčio žiedas;
4. Pusės visatos radybos;
5. Helio radybos;
6. Tropinis anglies dvideginis;
7. Ličio paklausos augimas;
8. Google milijardas – ne pelnui;
9. Grybai nuo depresijos;
10. Auksinis CRISPR.
Rugpjūčio 17 dieną, 12:41:04 UTC gravitacinių bangų detektorių tinklas LIGO-Virgo užregistravo dviejų kompaktiškų objektų, vadinamųjų „neutroninių žvaigždžių“ - supernovų sprogimų liekanų – gravitacinių bangų signalą. Ši registracija įvyko, praėjus trims dienoms po pirmo bendro dviejų juodųjų skylių susiliejimo užfiksavimo LIGO ir Virgo detektoriais.
Kadangi pavyko lokalizuoti gravitacinių bangų šaltinį ir elektromagnetinių bangų diapazone, buvo galima stebėti ir susiliejimo pasekmes, tarp kurių – sunkiųjų metalų, pavyzdžiui aukso, susidarymas.
Kvantų teorija numato, kad daugybę atomų gali sieti itin stiprus kvantinis ryšys, netgi makroskopinėse struktūrose. Tačiau iki šiol eksperimentinių patvirtinimų trūko, nors nesenuose eksperimentuose buvo pademonstruotas 2900 atomų susietumas. Ženevos universiteto (UNIGE) mokslininkai, pertvarkę duomenų apdorojimą, pademonstravo, kad 1 cm kristale buvo susieti 16 milijonų atomų. Rezultatai publikuoti Nature Communications.
NASA užsakymu Michigano universiteto sukurtas X3 variklis naujausiuose bandymuose pademonstravo rekordines galimybes. Viliamasi, kad juo per artimiausius dvidešimt metų bus galima nusiųsti žmones į Marsą.
Pagaliau aptiktos trūkstamos gijos tarp galaktikų. Tai pirmasis maždaug pusės mūsų visatos normalios materijos – protonų, neutronų ir elektronų – aptikimas, į kurią nebuvo atsižvelgta, stebint žvaigždes, galaktikas ir kitus šviesius kosminius objektus.
Visatos modeliai rodo, kad Visatoje turėtų būti maždaug dvigubai daugiau įprastos medžiagos, nei esame aptikę. Dabar dviem mokslininkų komandoms pavyko atikti didžiąją šios trūkstamos įprastos – barioninės – materijos dalį, sudarančią gijas tarp galaktikų, kuriose vandenilio atomų yra 3 – 6 kartus daugiau, nei už gijų ribų esančioje tarpgalaktinėje erdvėje.
newscientist.comtechnologijos.lt
Gera žinia pasauliui, NASA ir medicinai – nauja gigantiško helio telkinio pernai atrasto Tanzanijoje analizė parodė, kad helio jame gali būti daug daugiau, nei manyta iš pradžių.
Tuo metu „gelbstinčiu gyvybes“ radinio apimtis buvo vertinama mažiausiai 1,5 mlrd m³. Dabar, pasak Thomas Abraham-James, helio kompanijos Helium One vadovo, remiantis naujais matavimais, helio ten gali būti gerokai daugiau – apie 2,8 mlrd m³.
Naujas NASA tyrimas pateikė kosminio palydovo duomenis, rodančius, kad didžiausius kasmetinius anglies dioksido pagausėjimus per pastaruosius 2000 metų sukėlė Žemės tropiniai regionai.
Mokslininkai tuo įtarė 2015-ųjų – 2016-ųjų El Nino – vieną iš didžiausių užfiksuotų, bet būtent kiek jis prisidėjo, buvo neaišku. Išanalizavę pirmųjų 26 mėnesių NASA Orbiting Carbon Observatory-2 (OCO-2) palydovo duomenis, tyrėjai padarė išvadą, kad su El Nino susijęs karštis ir tropiniuose Pietų Amerikos regionuose, Afrikoje bei Indonezijoje kilusios sausras sukėlė rekordinį pasaulinio anglies dvideginio lygio pakilimą. Tyrimas publikuotas Science Friday žurnale kaip penkių OCO-2 duomenimis grįstų tyrimų straipsnių dalis.

