Kinijos Liaudies Respublkos karinė technika

Agentūros analitikai svarstė du galimos įvykių raidos scenarijus. Pirmasis – Kinijos invazija į Taivaną su vėlesniu JAV įsikišimu, antrasis – salos prekybos blokada.

Galimas karas dėl Taivano pasaulio ekonomikai gali kainuoti 10 trilijonų dolerių arba maždaug 10 % pasaulio BVP. Tai daugiau nei nuostoliai dėl karo Ukrainoje, COVID-19 pandemijos ir pasaulinės finansų krizės. Tokius duomenis pateikia agentūros „Bloomberg“ analitikai.

„Didėjanti Kinijos ekonominė ir karinė galia, stiprėjantis Taivano nacionalinės tapatybės jausmas, nestabilūs Pekino ir Vašingtono santykiai sukuria visas sąlygas krizei“, – rašo leidinio autoriai.

Teigiama, kad įtampa dėl Taivano kiek atslūgo lapkritį vykusiame JAV prezidento Joe Bideno ir Kinijos lyderio Xi Jinpingo viršūnių susitikime, kuris pažadėjo imtis „draugiškų“ žingsnių šia kryptimi. Tačiau daugelis analitikų neabejoja neišvengiamos Kinijos invazijos į Taivaną tikimybe, rašo „Bloomberg“.

Publikacijoje ekspertai svarstė du scenarijus – Kinijos invaziją į Taivaną, tokiu atveju į konfliktą įsitrauktų JAV, ir salos prekybos blokadą.

Pirmuoju atveju buvo įvardytos šios pasekmės:

Analitikai pabrėžia, kad gana didelį procentą Kinijos nuostolių lemia atsijungimas nuo pagrindinių prekybos partnerių ir prieigos prie pažangių puslaidininkių trūkumas. Tuo pačiu metu JAV nuostoliai daugiausia susiję su „Apple“ priklausomybe nuo Azijos elektronikos tiekimo grandinės.

Salos blokada gresia tokiomis pasekmėmis:

Bet kuriuo atveju pagrindinė problema bus Taivane pagamintų lustų ir puslaidininkių praradimas. Analitikai atkreipė dėmesį į 20 didžiausių „Taiwan Semiconductor Manufacturing“ klientų rinkos kapitalizaciją, kuri siekia 7,4 trilijono dolerių. Be to, reikia pažymėti, kad salos blokada sutrikdys jūrų eismą Taivano sąsiauriu, kuris yra vienas judriausių jūrų kelių pasaulyje.